Surenkamų konstrukcijų montavimo darbai v1_2009.02.27

1. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės ST 121895674.06:2009 „Surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“ parengtos laikantis STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ [5.2]. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant Taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais, bei sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis.

2. Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamų statybos darbų būdus, kokybės reikalavimus ir taikomos vykdant surenkamų gelžbetoninių, metalinių ir medinių konstrukcijų montavimo darbus.

3. Statybos taisyklėse technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta bendraisiais vidaus kokybės vadybos principais, aprašytais LST EN ISO 9001:2001.

4. Statybos taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybininkų asociacijos narių bei elektroninės Statybos taisyklių sistemos „STATAI“ narių sąraše esančių įmonių darbuotojams. Techniniai reikalavimai ir darbų kontrolė pateikti šių Taisyklių III skyriuje.

II SKYRIUS. NUORODOS

5. Statybos taisyklės parengtos laikantis tokių galiojančių normatyvinių dokumentų bei standartų:

5.1. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (Žin.,1996, Nr. 32-778; 2001, Nr. 101-3597);

5.2. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586. Pakeitimai: Žin., 2003, Nr. 37-1634, Žin., 2004, Nr. 25-780, Žin., 2004, Nr. 56-1952, Žin., 2004, Nr. 90-3332);

5.3. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150. Pakeitimai: Žin., 2002, Nr. 91-3907, Žin., 2003, Nr. 33-1392);

5.4. STR 2.01.01(1):2005 “Esminis statinio reikalavimas. “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (Žin., 2005, Nr. 115-4195);

5.5. LST EN ISO 12944-1:2000 Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 1-oji dalis. Bendrasis įvadas (ISO 12944-1:1998);

5.6. LST EN ISO 12944-2:2000 Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2-oji dalis. Aplinkos klasifikacija (ISO 12944-2:1998);

5.7. LST EN ISO 12944-3:2000 Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 3-oji dalis. Projekto ypatumų aptarimas (ISO 12944-3:1998);

5.8. LST EN ISO 12944-4:2000 Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 4-oji dalis. Paviršiaus tipai ir paviršiaus paruošimas (ISO 12944-4:1998);

5.9. LST EN ISO 12944-5:2000 Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 5-oji dalis. Apsauginės dažų sistemos (ISO 12944-5:1998);

5.10. www.statybostaisyklės.lt naudojimosi taisyklės.

III SKYRIUS. SURENKAMŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMO DARBAI

Surenkamųjų betono ir gelžbetonio konstrukcijų montavimas

6. BENDROSIOS NUOSTATOS

6.1. Statinio konstrukcijų montavimo darbai vykdomi pagal projekto sprendinius, SDTP ir laikantis šių statybos taisyklių reikalavimų.

6.2. Statybiniams gaminiams ir konstrukcijoms tiekti sudaromos sutartys su gamintojais, kurių produkcija yra sertifikuota arba atitinka kokybės rodiklius.

6.3. Surenkamieji betono ir gelžbetonio gaminiai į statybvietes transportuojami darbo padėtyje (išskyrus kolonas ir kai kuriuos kitus gaminius). Jei galima, dar neiškrovus gaminių iš transporto priemonės, statybos vadovas patikrina ar gaminiai atitinka važtaraštį, jų kiekį, kokybę, techninės kontrolės antspaudus. Tuo atveju, kai pastebima defektų arba gaminių pažeidimų, surašomas defektų aktas ir iškviečiamas gamyklos atstovas.

6.4. Statybvietėje gaminiai, prisilaikant taisyklių, sandėliuojami numatytose vietose. Rietuvėse tarp gaminių dedami mediniai tašai. Tarpai tarp rietuvių - 0,2 m, o 0,7 m pločio takai daromi kas dvi rietuvės. Gaminiai sandėliuojami darbo padėtyje taip, kad matytųsi gamyklos ženklai.

6.5. Montuojant surenkamąsias konstrukcijas, visose montavimo stadijose reikia užtikrinti jau sumontuoto statinio dalies pastovumą. Montuojant atskiri elementai, prieš atkabinant juos nuo kėlimo mechanizmo kablio, laikinai įtvirtinami. Laikinasis fiksavimas turi būti toks, kad vėliau būtų galima patikslinti montuojamų konstrukcijų padėtį ir įtvirtinti jas suvirinant bei užmonolitinant sandūras.

Pamatų montavimas

7. BENDROSIOS NUOSTATOS

7.1. Statinių pamatų konstrukcijos būna įvairios ir turi būti įvertintas apkrovos dydis, inžinerinės, geologinės, gamybinės ir kitos sąlygos.

7.2. Pamatų medžiagos turi būti atsparios visiems destrukciją sukeliantiems veiksniams arba apsaugotos nuolatine apsaugos medžiaga. Įtempimai bei galimi jų variantai statinių pamatuose ir atskirose jų dalyse negali viršyti leistinų ribų.

Pamatų įrengimo darbai turi būti vykdomi griežtai prisilaikant projekto, kuriame turi būti pateikti visi specifiniai reikalavimai.

7.3. Statinių pamatai gali būti įrengiami tik ant patikimų pagrindų. Prieš montuojant pamatus duobių ar tranšėjų pagrindai turi būti priimti įrašant statybos darbų žurnale ir surašant paslėptų darbų aktą.

7.4. Pertraukos tarp duobių ar tranšėjų kasimo ir pamatų įrengimo turi būti minimalios. Įvykus nenumatytai pertraukai, reikia imtis papildomų techninių priemonių pagrindams išsaugoti.

7.5. Atsitiktiniai grunto perkasimai (t. y. per giliai iškastos vietos) turi būti užpilti tokiu pat gruntu ir sutankintu iki reikiamo tankio. Jeigu esamomis sąlygomis to atlikti negalima, užpilama smėliu, žvyru arba skalda ir gerai suplūkiama. Ypatingais atvejais tokios vietos užpilamos žemos klasės betono mišiniu.

7.6. Gruntas sutankinamas pagal SDTP numatytą metodą. Tankinimo metodas ir leistinas grunto sluoksnio storis nustatomas įvertinant tankinamo grunto savybes ir būtiną sutankinimo laipsnį, įvertinamą sutankinimo koeficientu "K". Sutankinimo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,98.

8. PAMATŲ MONTAVIMAS IŠ SURENKAMŲJŲ BLOKŲ

8.1. Juostinių pamatų montavimas (1 pav.)

1 pav. Juostinių pamatų montavimas

Leistini nuokrypiai:

1. Paviršių ir kampų nuokrypiai nuo vertikalės 10 mm;

2. Siūlių tarp montuojamų blokų storis 20 mm;

3. Konstrukcijos ašių nuokrypių poslinkis 10 mm;

4. Briaunų nuokrypiai nuo projektinės altitudės 15 mm;

5. Eilių nuokrypiai nuo horizontalės 10 metrų ruože 20 mm.

8.2. Kad pamatų blokai lygiau atsiremtų ant išlyginto pagrindo, pilamas ne mažesnis kaip 10 cm storio smėlio sluoksnis. Prieš pilant smėlį tikrinamas pagrindas ir surašomas paslėptų darbų aktas.

8.3. Pradedant montuoti juostinių pamatų blokus, nivelyru patikrinamas išlyginamojo sluoksnio horizontas. Pirmiausia sumontuojami statinio kampiniai ir žyminiai blokai. Tarpiniai blokai montuojami pagal ištemtą tiesyklę.

8.4. Montuojant pamatus iš surenkamųjų betono blokų:

- smėlio išlyginamojo sluoksnio altitudės ir projektinės altitudės skirtumas leistinas iki

15 mm;

- negalima pamatų blokus montuoti ant sniego ar šlapių pagrindų;

- pamatų blokų atraminiai paviršiai turi būti apsaugoti nuo užteršimo;

- pamatų blokai montuojami juos surišant;

- montuojant blokų apačios sutapatinamos su žemesnės eilės blokų briaunomis, o

viršus - su statinio ašimis. Išorės sienų blokų, montuojamų žemiau grunto lygio,

briaunos sutapatinamos iš vidaus, o aukščiau grunto lygio - iš išorės.

9. LIZDINIŲ PAMATŲ MONTAVIMAS

9.1. Po lizdiniais pamatais formuojamas paruošiamasis smėlio arba betono sluoksnis. Kad pamatas geriau atsiremtų ir nepakibtų, tas sluoksnis turi būti 30 cm platesnis ir ilgesnis už lizdinio pamato padą.

Lizdinių pamatų montavimo nuokrypių schema pateikta 2 pav.

2 pav. Nuokrypių schema

1. Leistini nuokrypiai nuo lizdinių pamatų blokų ašių sutapimo su statinio ašimis ± 12 mm.

2. Pamatų blokų atraminių paviršių altitudžių nuokrypiai nuo projektinių:

- prieš įrengiant išlyginamąjį sluoksnį ± 20 mm;

- įrengus išlyginamąjį sluoksnį ± 5 mm.

3. Lizdinių pamatų blokų ilgio ir pločio matmenų nuokrypiai nuo projektinių:

- ilgio ir pločio ±15 mm;

- aukščio ± 10 mm;

4. Pamatų lizdo matmenų nuokrypiai ± 5 mm.

9.2. Rūsio sienas galima montuoti tik statybos vadovui patikrinus ar įrengta horizontali hidroizoliacija. Ji pagal projekto sprendimus įrengiama rūsio grindų lygyje. Cokolio lygyje horizontalioji hidroizoliacija įrengiama ant išlyginto paviršiaus bitumine mastika, priklijuojant du ruberoido ar hidroizolo sluoksnius. Vertikalioji hidroizoliacija daroma karštu bitumu padengiant izoliuojamus paviršius. Hidroizoliacijai gali būti panaudotos ir kitokios projekte numatytos medžiagos.

9.3. Statybos vadovas ir geodezininkas nuolat kontroliuoja konstrukcijų montavimo tikslumą.

9.4. Pamatų iš surenkamųjų blokų montavimo proceso kontrolės schema pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Pamatų montavimo kontrolės etapai

	DARBAI	KONTROLĖS BŪDAI	KADA KONTRO-LIUOJAMA	SV	G
1	PARUOŠIAMIEJI DARBAI
	- pamatų duobės matmenų ir gylio kontrolė	geodeziniais prietaisais	iškasus	A	D
	- pagrindo kokybės kontrolė	vizualiai	prieš montavimą.	A
	- statinio ašių nužymėjimas	geodeziniais prietaisais	prieš montavimą.	A	D
2	PAMATŲ MONTAVIMAS
	- montavimo įrangos kontrolė	vizualiai	prieš montavimą	A
	- gaminių atitikties dokumentų kontrolė	vizualiai	prieš montavimą.	A
	- montavimo tikslumo ir siūlių užmonolitinimo kontrolė	geodeziniais . prietaisais.	montavimo metu	A	D
3	DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS			A	D

A – atsako, K – kontroliuoja, D - dalyvauja

10. POLINIŲ PAMATŲ IR ĮLAIDŲ ĮRENGIMAS

10.1. Poliai turi būti sukalti tiksliai pagal projektą, kad sutaptų statybinių konstrukcijų ir polių ašys. Kad kalamas nenukryptų nuo projektinės padėties, polis standžiai tvirtinamas prie poliakalės kreiptuvo, o poliakalė turi būti pastovi ir vertikali.

10.2. Polių ir įlaidų įgilinimą palengvinančias priemones (paplovimą, pirminius gręžinius ir pan.) galima naudoti tik suderinus su projekto autoriais, jei kalamų elementų atsakas mažesnis už 0,2 cm arba vibracinio įgilinimo greitis mažesnis kaip 5 cm/min.

10.3. Pradedant įrengti polinius pamatus sukalamas projekte nurodytas bandyminis skaičius polių, išdėstytų įvairiose vietose. Kalant registruojamas poliui įgilinti reikalingas smūgių skaičius. Kalant likusius polius smūgių skaičiaus registruoti nebereikia.

Baigiant sukalti polių (0,1 cm tikslumu) nustatomas atsakas.

Kalant polius dyzeliniais plaktais, matuojama kas 30 smūgių. Atsakas nustatomas apskaičiuojant 10 paskutinių smūgių aritmetinį vidurkį. Kai poliai kalami dvigubo veikimo plaktais, matavimo trukmė - 3 min, o atsakas nustatomas kaip aritmetinis vidurkis vienam smūgiui per paskutinę kalimo minutę.

10.4. Jei pasiekus projektinį gylį atsakas viršija projektinį, jį reikia papildomai nustatyti kalant polį jam “pailsėjus”. Jei po “poilsio” atsakas viršija kontrolinį, projektavimo organizacija turi atlikti polio laikančiosios galios statinį tyrimą arba koreguoti projekto sprendinius.

10.5. Gilinant polius vibraciniu būdu paskutinio etapo kalimo trukmė 3 minutės. Polio laikančioji galia paskutinės įgilinimo minutės metu apskaičiuojama įvertinant vibratoriaus galingumą, kalimo greitį (tikslumas 1 cm/min.) ir polio svyravimų amplitudę (tikslumas 0,1 cm/min.).

10.6. Plieninio įlaido tiesumą ir spynų švarumą prieš įgilinant reikia patikrinti specialiu 2 metrų ilgio šablonu.

Keliant įlaidus jų spynas ir briaunas būtina apsaugoti specialiais mediniais dėklais.

Įkaltų plokščių įlaidų apačios altitudžių skirtumas negali būti didesnis kaip 2 m, o kitokių profilių įlaidų – ne didesnis kaip 5 m

10.7. Leistini polinių pamatų įrengimo nuokrypiai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Leistini polinių pamatų nuokrypiai

TECHNINIAI REIKALAVIMAI	LEISTINI NUOKRYPIAI	KONTROLĖ
1.Polio pastatymas į kalimo vietą, kai polio įstrižainė iki 0,5 m.	be konduktoriaus ± 10 mm su konduktoriumi ± 5 mm	matuojamas kiekvienas polis
2. Kaltinių polių padėtis plane, kai skerspjūvio kraštinė iki 0,5 m: a) išdėstant polius viena eile: - išilgai polių eilės - skersai polių eilės b) išdėstant polius grupėmis ir juostomis po dvi ir tris eiles: - kraštinių polių skersai eilės - kitų polių ir kraštinių polių išilgai polių eilės c) ištisinis polių laukas po statiniu: - kraštiniai poliai -viduriniai poliai d) pavieniai poliai e) poliai kolonos	± 0,3d (d – kraštinės ilgis) ± 0,2d ± 0,2d ± 0,3d ± 0,2d ± 0,4d ± 5 cm ± 3 cm	matuojamas kiekvienas polis
3. Polio įkalimo gylis	turi būti ne mažesnis už projektinį	matuojamas kiekvienas polis
4.Polių galvų altitudės -su monolitiniais rostverkais	±3 cm	matuojamas kiekvienas polis
5.Kaltinių polių ašių vertikalumas	± 2 %	matuojama 20% atsitiktinai išrinktų polių

Statinių antžeminių gelžbetoninio konstrukcijų montavimas

11. Montuojant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas, visose montavimo stadijose reikia užtikrinti jau sumontuotos statinio dalies pastovumą. Montuojant, atskiri elementai, prieš atkabinant nuo kėlimo mechanizmo kablio, laikinai įtvirtinami. Laikinasis fiksavimas turi būti toks, kad vėliau būtų galima patikslinti montuojamų konstrukcijų padėtį ir įtvirtinti jas suvirinant bei užmonolitinant sandūras.

12. Kai gelžbetoniniai elementai galutinai sutvirtinami jų įdėtines detales suvirinant, galima montuoti kelių aukštų konstrukcijas sandūrų neužmonolitinant. Tuo atveju projekte turi būti pateikti reikalingi konstrukcijų montavimo, sujungimo ir sandūrų užmonolitinimo sprendiniai.

13. Kitą aukštą galima montuoti, kai yra sutvirtinti visi sumontuoti elementai ir sandūrų užmonolitinimo betonas pasiekia SDTP nurodytą stiprį.

14. Gelžbetoninių konstrukcijų sandūroms užtaisyti betono klasė, jei projekte nėra specialių nurodymų, turi būti tokia pat kaip montuojamų gaminių betono klasė.

15. Ruošiantis konstrukcijų montavimo darbams pastato išilginės ir skersinės ašys ant cokolio pažymimos aliejiniais dažais, surašomas aktas. Fiksuojamas montavimo horizontas.

16. Montuojant sijas, sąramas, santvaras, perdangas, stogo plokštes būtina išlaikyti reikiamą gaminio atrėmimo ant atramos dydį. Minimalūs konstrukcijų atrėmimo dydžiai pateikiami projekto brėžiniuose.

17. Prieš montuojant kolonas išvalomi lizdinių pamatų dugnai, pažymimos ašys, lizdinių pamatų dugne klojamas reikiamo storio cementinio skiedinio sluoksnis. Cementinio skiedinio sluoksnio storis nustatomas pagal pamatų montavimo geodezinę nuotrauką arba niveliuojant pamatų dugną. Skiedinio stiprio markė turi būti ne žemesnė už kolonų betono klasę.

Montuojamų kolonų galuose pažymimos ašys. Jeigu kolonos yra su konsolėmis, ant kurių remiamos pokraninės sijos, pažymimos ir sijų ašys. Atrėmus koloną į lizdinio pamato dugną, ji laikinai įtvirtinama projekte numatytomis priemonėmis.

Kolonų projektinė padėtis sureguliuojama pagal dvi tarpusavyje statmenas kryptis ir, tai įvykdžius, kolonos ir pamato sandūra užmonolitinama.

Vienaaukščių ir daugiaaukščių pastatų gelžbetoninių kolonų montavimo galimų nuokrypių schema pavaizduota 3 pav.

3 pav. Gelžbetoninių kolonų galimų nuokrypių montuojant schema

1. Pastato nužymėjimo ašių nuokrypiai nuo projektinių:

- kai pastatas iki 5 aukštų l/3000

- kai pastatas nuo 5 iki 15 aukštų l/5000

2. Pastato karkaso kolonų lizdinių pamatų ašių nuokrypiai

nuo nužymėjimo ašių 12 mm.

3. Lizdinių pamatų atraminių paviršių nuokrypiai nuo projektinių:

- prieš pamato dugno išlyginamojo sluoksnio įrengimą 20 mm,

- po pamato dugno išlyginamojo sluoksnio įrengimą ± 5 mm.

4. Kolonų geometrinių ašių nuokrypiai nuo nužymėjimo ašies

apatiniame skerspjūvyje 8 mm.

5. Kolonų ašies nuokrypiai nuo vertikalės viršutiniame skerspjūvyje, kai kolonų ilgis:

iki 4,0 m 10 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 15 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 20 mm;

nuo 16,0 iki 25,0 m 30 mm.

18. Surenkamųjų gelžbetoninių pokraninių sijų ir kelių (bėgių) montavimo nuokrypių schema pateikta 4 pav.

4 pav. Pokraninių sijų montavimo nuokrypių schema

Leistini nuokrypiai:

1. Pokraninių gelžbetonio sijų išilginės ašies nuokrypis nuo projektinės 8 mm.

2. Skirtumai tarp gretutinių kolonų konsolių atraminių paviršių altitudžių, kai kolonos aukštis:

iki 4,0 m 14 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 16 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 20 mm;

nuo 16,0 iki 25,0 m 24 mm.

3. Pokraninių sijų apatinės dalies ašių nuokrypiai nuo kolonos konsolės atraminės aikštelės

ašių 8 mm.

4. Pokraninių sijų viršutinės dalies ašių nuokrypiai nuo kolonų konsolių atraminės aikštelės

ašių, kai sijos aukštis:

iki 1,0 m 6 mm;

nuo 1,0 iki 1,60 m 8 mm;

nuo 1,60 iki 2,50 m 10 mm;

nuo 2,50 iki 4,0 m 12 mm.

5. Montuojamų pokraninių sijų nuokrypiai nuo simetrijos ašies perdenginio kryptimi, kai

elemento ilgis:

iki 4,0 m 5 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 6 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 8 mm.

6. Bėgių tarp ašių nuokrypiai ±10 mm.

7. Pokraninių sijų lentynų viršaus altitudžių nuokrypiai:

a) išilgai pokraninių sijų, kai atstumas (l) tarp kolonų:

l < 10 m 10 mm;

l > 10 m 15 mm;

b) tarp gretutinių pokraninių sijų angos skerspjūvyje 15 mm.

8. Bėgių ašių nuokrypiai nuo pokraninių sijų ašių 20 mm.

9. Bėgių ašių nuokrypiai nuo tiesės 40 metrų ruože 15 mm

10. Bėgių galvučių altitudžių nuokrypiai:

angos skerspjūvyje 15 mm;

visoje angoje 20 mm.

11. Bėgių galvučių altitudžių nuokrypiai tarp gretutinių kolonų,

kai atstumas (l) tarp kolonų:

l < 10,0 m 10 mm;

l > 10,0 m 0,001, bet ne daugiau kaip 15 mm.

12. Kai bėgio ilgis 12,50 metro ir t = 0° C, tarpas tarp bėgių sandūros - 4 mm. Aplinkos

temperatūrai svyruojant ± 10° C, tarpas tarp bėgių sandūros kinta 1,5 mm.

19. Karkasinių pastatų pagrindinės laikančiosios konstrukcijos yra pamatai, kolonos, sijos (rygeliai), ryšio ir perdangos plokštės. Karkasinio pastato laikantieji elementai pavaizduoti 5 pav.

5 pav. Karkasinio pastato laikantieji elementai

1 – kolona, 2 – sijos (rygeliai), 3 – ryšio plokštės, 4 – perdangos plokštės.

20. Tėjinio profilio rygelio montavimo schema pateikta 6 pav.

6 pav. Rygelio montavimo schema

Leistini nuokrypiai:

1. Kolonų viršutiniame pjūvyje ašių nuokrypiai nuo vertikalės, kai kolonų aukštis:

iki 4,0 m 10 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 15 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 20 mm;

nuo 16,0 iki 25,0 m 30 mm.

2. Gretutinių kolonų viršutinės atraminės dalies arba atraminių aikštelių (konsolių) altitudžių

skirtumas, kai kolonų aukštis:

vienaaukščių daugiaaukščių

pastatų pastatų

iki 4,0 m 14 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 16 mm ; 12 mm + 2p*.

nuo 8,0 iki 16,0 m 20 mm;

nuo 16,0 iki 25,0 m 24 mm.

(* tik daugiaaukščiams pastatams, p – pastato eilinio aukšto skaičius)

3. Rygelio geometrinės ašies nuokrypiai nuo žemiau sumontuotų elementų ašių - 8 mm.

4. Rygelio viršaus geometrinės ašies nuokrypiai nuo žemiau sumontuotų elementų

ašies, kai elementų aukštis:

iki 1,0 m 6 mm;

nuo 1,0 iki 1,60 m 8 mm.

5. Rygelių nuokrypiai nuo simetrijos ašies angos perdengimo kryptimi,

kai elemento ilgis:

iki 4,0 m 5 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 6 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 8 mm;

nuo 16,0 iki 25,0 m 10 mm.

21. Karkasinių pastatų ryšių plokštė be tuštymių, lovinio skerspjūvio. Perdangų plokštės tuštymėtos, montuojamos ant rygelių lentynų. Perdangų plokščių atrėmimo plotis turi būti ne mažesnis už nurodytąjį projekte. Plokštės montuojamos ant ne plonesnio kaip 20 mm skiedinio sluoksnio. Tarpaukštinės perdangų plokštės montuojamos tik galutinai pritvirtinus tarpaukštinius rygelius ir apatinio aukšto konstrukcijas, užmonolitinus sandūras.

Pirmiausia montuojamos ryšių plokštės. Tarp ryšių plokščių montuojamos tarpinės plokštės. Visos plokštės montuojamos taip, kad jų įdėtinės detalės sutaptų su sijų įdėtinėmis detalėmis. Perdangų plokščių montavimo schema pateikta 7 pav.

7 pav. Perdangos plokščių montavimas

Leistini montavimo nuokrypiai:

1. Sijų viršuje ašių nuokrypiai nuo niveliavimo ašių, kai elemento ant atramos aukštis:

iki 1,0 m 6 mm;

nuo 1,0 iki 1,6 m 8 mm;

nuo 1,6 iki2,50 m 10 mm.

2. Sijų nuokrypiai nuo simetrijos ašies perdeginio kryptimi, kai elementų ilgis:

iki 4,0 m 5 mm;

nuo 4,0 m iki 8,0 m 6 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 8 mm.

3. Perdangų plokščių nuokrypiai nuo simetrijos ašies angos perdengimo kryptimi,

kai plokštės ilgis:

iki 4,0 m 5 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 6 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 8 mm.

4. Dviejų gretimų (neįtemptų) perdangos plokščių matomų paviršių altitudžių skirtumas, kai

plokščių ilgis:

iki 4,0 m 8 mm;

nuo 4,0 iki 8,0 m 10 mm;

nuo 8,0 iki 16,0 m 12 mm.

5. Ryšio plokščių ašių nuokrypiai nuo kolonų nužymėjimo ašių - 8 mm.

22. Montuojant perdangų plokštes ant mūrinių sienų (8 pav.), horizontalusis paviršius išlyginamas cementiniu skiediniu. Tuštymėtos perdangų plokštės ant mūro sienų turi remtis ne mažiau kaip 10 cm. Ant išorinių sienų rekomenduojama remti plokščių atviruosius galus. Plokštės inkaruojamos į sienas ir tarpusavyje pagal statinio projekte numatytus sprendimus. Išvalytos siūlės tarp plokščių bei tarp plokščių ir sienų užmonolitinamos projekte nurodytos stiprio markės cementiniu skiediniu.

8 pav. Tuštymėtųjų plokščių montavimas ant mūro sienų.

1 - išorinė mūro siena; 2 - plokštė; 3 - montavimo kilpos, 4 - strypas, jungiantis plokštes su siena; 5 - plokščių jungimas vienos su kita armafūrine viela; 6 - skiedinio paklotas, 7 - vidaus siena.

23. Laiptatakiai ir kito aukšto laiptų aikštelės montuojamos vienu srautu su perdangų plokštėmis ir tvirtinamos pagal projektą prie karkaso laikančiųjų elementų. Laiptatakių ir laiptų aikštelių montavimo schema karkasiniame pastate pateikta 9 pav., laiptų montavimas mūriniame pastate – 10 pav.

9 pav. Laiptatakių ir laiptų aikštelių montavimas.

Leistinos laiptatakių ir laiptų aikštelių montavimo nuokrypos:

1. Sijų viršaus geometrinės ašies nuokrypiai nuo nužymėjimo ašies 6 mm.

2. Pakopų nuo horizontalės nuokrypiai 2 mm.

3. Dviejų metrų ilgio liniuotės, padėtos ant laiptų, prošvaisa ne didesnė kaip 2 mm.

4. Dviejų gretutinių laiptų aikštelių aukščio skirtumas 10 mm.

5. Pakopos paviršiaus nelygumai ne didesni kaip 4 mm.

6. Pakopų matmenų nuokrypiai, kai elemento ilgis iki 4,0 m:

pagal plotį ± 3 mm;

pagal aukštį ± 2 mm.

10 pav.Laiptų montavimas mūriniame pastate:

1 – mūrinė laiptinės siena, 2 – laiptų aikštelė, 3 – šablonas, 4 – montuojama laiptų aikštelė, 5 –

perdangos plokštė, 6 – skiedinio paklotas

11 pav.Karkasinių pastatų išorinių sienų plokščių montavimas:

1 – kolonos, 2 – plokštė, 3 – laikinoji atrama, 4 – varžtai.

24. Karkasinių pastatų išorinių sienų plokštės (11 pav.), kurių ilgis lygus atstumui tarp kolonų ašių, montuojamos sumontavus visą pastato karkasą arba kartu su karkaso konstrukcijomis, atsiliekant nuo perdangos montavimo vienu aukštu. Prieš pradedant montuoti, išorinių sienų plokščių padėtis pažymima ant kolonų briaunų. Pagal žymes ant kolonų tvirtinami montavimo staliukai, į kuriuos remiamos plokštės. Sienų plokščių sandūros sandarinamos akytos medžiagos hermetikais, tarpikliu ir užtaisomos skiediniu.

25. Sąramos ir perdangų plokštės ant mūro sienų montuojamos ant ne storesnio kaip 20 mm storio skiedinio sluoksnio, sutapatinant gretimų plokščių paviršius iš lubų pusės.

26. Naudoti nenumatytas statinio projekte tarpines montuojamų elementų altitudėms išlyginti be suderinimo su projekto autoriais neleidžiama.

27. Briaunotų stogo plokščių atrėmimas ant mūro sienų priklauso nuo plokščių ilgio. 6 m ilgio plokštės turi remtis ne mažiau kaip 12 cm, o 12 m ilgio - ne mažiau kaip 15 cm.

28. Balkonų plokštės inkaruojamos prie sąramų metalinių strypų arba prie inkarų, sumontuotų po perdangų plokštėmis. Montavimo traversos stropai nuimami patikrinus plokštės padėtį ir privirinus įdėtines detales prie inkarų.

29. Leistini konstrukcijų montavimo nuokrypiai nuo projektinės padėties surašyti 3 lentelėje.

3 lentelė. Leistini konstrukcijų montavimo nuokrypiai

KONSTRUKCIJŲ NUOKRYPIAI	NUOKRYPIAI, mm
1. Sienų ir pertvarų ašių nuokrypiai nuo projektinių apatiniame pjūvyje	+ 5
2. Sienų ir pertvarų plokštumų nuokrypiai nuo vertikalės viršutiniame pjūvyje	+ 5
3. Sienų ir pertvarų atraminių paviršių altitudžių skirtumas aukšto ribose	iki 10
4. Perdangos plokščių viršaus altitudžių skirtumas aukšto ribose	iki 10
5. Dviejų gretimų perdangos plokščių aukščių skirtumas sandūroje	iki 5
6.Išorės sienų plokščių horizontalių ir vertikalių kraštinių, sudarančių fasado kryžminę sandūrą, nesutapimas	ne daugiau 10
7. Sienų plokščių kraštinių, sudarančių vieną plokštumą, nesutapimas	0
8. Tarpai tarp išorės sienų plokščių iš fasado pusės daromi pagal projektą, bet: - ne mažesni kaip - ir ne didesni kaip	10 20

Gelžbetoninių konstrukcijų sujungimas varžtais

30. Gelžbetoninio karkaso elementus galima sujungti varžtais. Konstrukcijos montuojamos vadovaujantis įmonės gamintojos instrukcijomis.

31. Gelžbetoninių sijų montavimo ant kolonų viršaus schemos pateiktos 12 pav.

12 pav.

32. Sijos remiamos ant “neopreno” padėklų, fiksuotų kolonos atraminėje dalyje.Sureguliavus siją projektinėje padėtyje, viename sijos gale kiaurymės užmonolitinamos smulkiagrūdžiu C20/25 klasės betonu, kitame sijos gale kiaurymės neužmonolitinamos (nesuvaržoma deformacija eksploatavimo metu), o tik uždedamos ant varžtų poveržlės ir užveržiamos veržlės. Sijos gale su neužtaisoma anga veržlė su poveržle užveržiama iš karto.

33. Montuojant ant kolonos viršaus dvi sijas, daroma taip, kad vienos sijos varžto anga būtų užmonolitinta, o kitos - ne.

34. Deformacinėje siūlėje sijos ant kolonų montuojamos taip, kad viena sija horizontalia kryptimi turėtų paslankumą. Tam po viena sija dedamas “neopreno” padėklas ir montažinio varžto anga užtaisoma betonu, po kita sija dedamas “tefloninis neoprenas” ir montažinio varžto anga betonu neužtaisoma. Tokia jungtis sudaro sąlygas laisvam sijos poslinkiui horizontalia kryptimi.

13 pav.

Prieš montuojant perdangos (stogo) plokštes, kad būtų išvengta sijos sukimo, ji papildomai turi būti fiksuojama vertikalioje padėtyje. Ypač tai svarbu montuojant plokštes ant sijos iš vienos pusės. Sumontavus plokštes ir suvirinus tarpusavyje jų įdėtines detales, papildomi sijų fiksatoriai nuimami

35. Gelžbetoninių sijų montavimo ant kolonų gembių schemos pateiktos 14 pav.

14 pav.

Uždėtos ant gembių sijos su kolonomis sujungiamos įbetonuotais gembėse montažiniais varžtais. Sijos remiamos ant fiksuojamų kolonos gembės atraminėje dalyje “neopreno” padėklų. Įtvirtinus siją projektinėje padėtyje, viename sijos gale kiaurymės užmonolitinamos smulkiagrūdžiu C20/25 klasės betonu, kitame sijos gale kiaurymės neužmonolitinamos (nesuvaržoma deformacija eksploatavimo metu), o tik ant varžtų uždedamos poveržlės ir užveržiamos veržlės. Sijos gale su neužtaisoma anga veržlė užveržiama iš karto.

Prieš perdangų (stogo) plokščių montavimą, kad būtų išvengta sijos sukimo, ji papildomai fiksuojama vertikalioje projektinėje padėtyje. Ypač tai svarbu montuojant plokštes iš vienos sijos pusės. Sijos lentyna plokščių montavimo pusėje 400 ir 800 mm atstumu nuo sijos atramų remiama inventorinėmis atramomis. Sumontavus ir užinkaravus plokštes ir užmonolitinus tarpus tarp plokščių ir plokščių galų bei sijų, betonui sukietėjus iki projektinio stiprio, fiksatoriai nuimami.

36. TT tipo plokščių montavimo ant surenkamųjų gelžbetoninių sijų montavimo schemos pateiktos 15 pav.

Montuojant TT tipo plokštes ant sijų, atramose dedami “neopreno” padėklai. Sumontavus projektinėje padėtyje tarpusavyje suvirinamos naudojant metalines plokšteles, plokščių “sparnų” ir jų galų įdėtinės detalės. Įrengiant virš plokščių betono pasluoksnį rekomenduojama plokščių “sparnų” sandūras armuoti tinklu, kurio akutės 100X100 mm.

15 pav.

37. Tuštymėtų plokščių montavimo schema pateikta 16 pav.

16 pav.Tuštymėtų plokščių montavimo schema

38. Montuojant tuštymėtas plokštes jų projektinę padėtį atramoje užtikrina “neopreno” juosta, pritvirtinta prie sijos gamykloje.

Gaminant tuštymėtas įtemptai armuotas plokštes, susiformuoja statybinė pakyla. Šis plokštės išlinkis gali būti nevienodas (leistinų nuokrypų ribose). Kad to būtų išvengta, montuojamos plokštės ties viduriu remiamos ant niveliuotų, skersai padėtų medinių sijų. Reguliuojami sijų statramsčiai išdėstomi kas 2-3 m. Montuojant stebima, kad plokščių galai nebūtų pasikėlę nuo atramų (gelžbetoninių sijų). Ant didesnio išlinkio plokščių uždedama laikina, neviršijanti projektinės, apkrova. Sumontavus plokštes išvalomos siūlės, sudedama inkaravimo armatūra ir siūlės užmonolitinamos smulkiagrūdžiu C30/37 klasės betonu.

Užmonolitinant betono mišinys tankinamas giluminiu vibratoriumi, kurio galvutės skersmuo - 20 mm.

Prieš siūlių užmonolitinimą plokščių sandūros apatinė siūlė sandarinama “Makrofleks” putomis, naudojant specialų antgalį. Siūlių apatinė dalis užsandarinama silikoniniu hermetiku.

39. Plokščių sandūros užtaisymo schema pateikta 17 pav.

17 pav.Plokščių sandūros užtaisymo schema.

40. Gelžbetoninės kolonos iškraunant stropuojamos lyninėmis 45° kampo stropomis. Montavimo metu kolonos stropuojamos inventoriniais kėlimo įrenginiais, prakišamais pro suformuotą kolonoje kiaurymę.

Tuštymėtos plokštės stropuojamos specialia traversa.

Visi kiti gelžbetoniniai gaminiai stropuojami lyninėmis stropomis 45° kampu.

Metalo konstrukcijų montavimas

41. Montuojant įvairios paskirties plienines konstrukcijas turi būti prisilaikoma detalizuotų brėžinių, konstrukcijų gamintojų rekomendacijų ir SDTP nurodymų.

42. Gamykloje gruntuotos plieninės konstrukcijos į statybvietę tiekiamos komplektais pagal SDTP numatytą tvarką.

43. Kėlimo mechanizmais keliant laikančiąsias konstrukcijas, turi būti naudojama įranga, apsauganti konstrukcijas nuo galimų įtempimų, didesnių kaip 85% plieno takumo ribos ir atitinkamų liekamųjų deformacijų.

44. Plieninių konstrukcijų sertifikuoti tvirtinimo inkariniai varžtai turi būti išdėstyti pagal projektą ir užbetonuoti betonuojant pamatus. Inkarinių varžtų sriegiai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų.

45. Plieninių konstrukcijų pagrindiniai statinio geometrinę formą sudarantys elementai turi būti iš karto statomi į artimą projektinei padėtį ir, neatkabinus kėlimo mechanizmo kablio, laikinai patikimai įtvirtinami. Sureguliavus projektines padėtis, konstrukcijos galutinai sutvirtinamos pagal projekte pateiktus sprendimus.

46. Surenkant plienines konstrukcijas, elementų tarpusavio tvirtinimo kiaurymės turi sutapti. Elementų padėtis fiksuojama kaiščiais, varžtais. Tam naudojami varžtai turi turėti atitikties dokumentą, kuriame nurodoma stiprumo klasė.

47. Sureguliavus plieninių konstrukcijų projektines padėtis, jas galima galutinai sutvirtinti suveržiant varžtais arba suvirinant. Konstrukcijų metalas ir suvirinimo elektrodai turi būti sertifikuoti. Suvirinimo siūlės gruntuojamos. Statybos darbų žurnale įrašomi reikalingi įrašai.

48. Pastatų metalinių kolonų, santvarų, sijų, pokraninių sijų montavimo leistini nuokrypiai pateikti 18 pav.

49. Pastatų metalinės kolonos statomos ant surenkamųjų arba monolitinių pamatų, kuriuose įbetonuoti projekto reikalavimus atitinkantys inkariniai varžtai. Pamatų paviršiai turi būti projektinių altitudžių ir horizontalūs.

50. Prieš keliant koloną apžiūrimas pamatas, pažymimos ašys, nivelyru nustatomas kiekvieno inkarinio varžto aukštis ir uždedamas reikiamo storio metalinis padėklas, kad varžtas būtų projektiniame aukštyje. Pastatyta kolona sureguliuojama teodolitu, pritvirtinama inkariniais varžtais ir atkabinama nuo stropavimo įtaisų. Montuojant kolonas pirmiausia turi būti statomos tos, kurios bus sujungtos pastoviais metaliniais ryšiais.

18 pav.Metalo konstrukcijų montavimo leistini nuokrypiai

51. Montuojant metalines santvaras jų apatinės tempiamosios juostos turi būti laikinai sustiprintos, kad nuo savo masės atsiradę gniuždymo įtempimai jų nedeformuotų. Pastatytos į projektinę padėtį santvaros fiksuojamos laikikliais. Erdviniam standumui užtikrinti dvi santvaros tarp savęs sujungiamos stogo konstrukcijos ilginiais.

Metalinės konstrukcijos tvirtinamos sandūrose suvirinimu arba varžtais.

52. Leistini kolonų, santvarų ir sijų montavimo nuokrypiai:

1. Kolonų atraminių paviršių ir atramų altitudžių nuokrypiai nuo projektinių 5 mm.

2. Gretimų kolonų atraminių paviršių ir kolonų atramų eilėje ir angoje

altitudžių skirtumas ± 3 mm.

3. Kolonų ir atramų ašių nuokrypiai nuo projektinių atraminiame pjūvyje 5 mm.

4. Kolonų ašių nuokrypis nuo vertikalės viršutiniame pjūvyje, kai kolonų aukštis:

nuo 400 iki 8000 mm 10 mm;

nuo 8000 iki 16 000 mm 12 mm;

nuo 16 000 iki 25 000 mm 15 mm.

6. Kolonų, atramų ir kolonų ryšių įlinkio dydis (kreivumas) iki 0,0013 atstumo tarp tvirtinimo

taškų, bet ne daugiau kaip 15 mm.

7. Santvarų ir sijų viršutinių juostų ašies nuokrypis nuo projektinių

ties tvirtinimo taškais 15 mm.

8. Atstumo tarp kolonų nuokrypiai nuo projektinių 5 mm.

9. Įlinkis (kreivumas) tarp santvaros juostų ir sijų tvirtinimo taškų iki 0,0013 atstumo

tarp tvirtinimo taškų, bet ne daugiau kaip 15 mm.

10. Atraminių mazgų altitudžių nuokrypiai nuo projektinių 10 mm.

11. Ilginių nuokrypiai nuo projektinių 5 mm.

12. Pokraninių sijų ašių nesutapimai su projektinėmis 5 mm.

13. Sijos atraminės briaunos nesutapimas su kolonos ašimi 20 mm.

Jei darbo brėžiniuose nenurodyti specialūs reikalavimai, ribiniai matmenų nuokrypiai, (elementų ilgio, atstumo tarp montažinių kiaurymių ir pan.), turintys įtakos surenkamųjų konstrukcijų kokybei surenkant atskirus konstrukcinius elementus ir blokus, neturi viršyti dydžių, surašytų 4 lentelėje.

4 lentelė. Ribiniai matmenų nuokrypiai

Nominalių intervalų matmenys, mm	Ribiniai nuokrypiai, linijinių matmenų	mm įstrižaininių matmenų	Kontrolė (metodas, apimtis, registracija)
nuo 2500 iki 4000 nuo 4000 iki 8000 nuo 8000 iki 16000 nuo 16000 iki 25000 nuo 25000 iki 40000	5 6 8 10 12	12 15 20 25 30	Matuojant kiekvieną konstrukcinį elementą ir bloką statybos darbų žurnalas

53. STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAŽINIS SUJUNGIMAS VARŽTAIS

53.1. Projekte numatyto skersmens varžtai turi pralysti pro 100 % kiaurymių. Leistina 20% kiaurymių pravalyti grąžtu, kurio skersmuo lygus kiaurymės, nurodytos projekte, skersmeniui. Jungtyse, kai varžtai dirba kirpimui ir yra sujungtų elementų glemžiami, leidžiamas jungiamų detalių kiaurymių nesutapimas iki 1,0 mm – 50 % kiaurymių, iki 1,50 mm – 10 % kiaurymių.

Kai šių reikalavimų neįmanoma prisilaikyti, leidus projekto autoriams kiaurymes galima pragręžti artimiausio didesnio skersmens grąžtu, sujungimui naudojant atitinkamai didesnio skersmens varžtą.

53.2. Jungtyse, kuriose varžtai yra tempiami, ir jungtyse, kai varžtai įstatyti konstrukciškai, gretimų detalių kiaurymių nesutapimas neturi būti didesnis už kiaurymės ir varžto skersmenų skirtumą.

Varžtų sriegis neturi įeiti į kiaurymę daugiau kaip per pusę jungiamo elemento storio iš veržlės pusės.

53.3. Sprendimai, apsaugantys jungtį nuo savaiminio veržlių atsisukimo (spyruoklinės poveržlės, kontraveržlės), turi būti nurodyti detalizuotuose darbo brėžiniuose.

Spyruoklinių poveržlių naudoti neleidžiama esant ovalinėms kiaurymėms, kai kiaurymės ir varžto skersmenų skirtumas yra didesnis kaip 3,0 mm. Spyruoklinių poveržlių neleidžiama dėti kartu su apvalia poveržle.

Draudžiama fiksuoti veržles užkalant varžto sriegį arba privirinant jas prie varžto.

53.4. Suveržtos varžtų galvutės ir veržlės turi glaudžiai susiliesti su konstrukcijų elementų plokštumomis, o varžto strypas turi būti išsikišęs iš veržlės ne mažiau kaip 3,0 mm.

53.5. Suveržimo kokybė tikrinama 0,30 mm storio tarpumačiu, kurios zonos, apribotos poveržle, ribose neturi pralįsti tarp surinktų detalių daugiau kaip 20 mm. Padaužius 0,40 kg svorio plaktuku, suvežti varžtai neturi pasislinkti.

54. STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAŽINIS SUJUNGIMAS SUVIRINANT

54.1. Statybinių konstrukcijų montažinių sujungimų virinimo darbus gali atlikti tik atestuoti suvirintojai, o virinti konstrukcijas iš plieno, kurio takumo riba yra didesnė kaip 390 MPa, gali atlikti atestuoti tokiems darbams suvirintojai.

54.2. Pradedant konstrukcijų sudurtinių mazgų suvirinimo darbus, kiekvienas suvirintojas turi suvirinti bandomuosius pavyzdžius. Bandiniai virinami iš to paties plieno, tokioje pačioje padėtyje, tuo pačiu režimu, naudojant tas pačias medžiagas ir įrangą, kaip ir atliekant montažinį suvirinimą.

Suvirinti bandiniai išbandomi. Jeigu mechaninio bandymo rezultatai nepatenkinami, suvirintojui galima leisti pakartotinai virinti prižiūrint statybos vadovui.

54.3. Virinamos konstrukcijos paviršiai ir suvirintojo darbo vieta turi būti apsaugota nuo lietaus, sniego, vėjo. Kai aplinkos temperatūra yra žemesnė už -10° C, būtina netoli suvirintojo darbo vietos turėti patalpą pasišildymui.

54.4. Elektros srovė, maitinanti suvirinimo įrangą, neturi svyruoti daugiau kaip 5% nuo nominalios reikšmės.

54.5. Visos suvirinimo darbams naudojamos medžiagos turi būti sertifikuotos ir turi turėti atitikties dokumentus.

Jeigu suvirinimo medžiagų sertifikatų nėra arba pasibaigęs garantinis laikas, būtina patikrinti suvirinimo sujungimų kokybę, suvirinus bandinius minėtomis medžiagomis.

54.6. Suvirinimo medžiagos (elektrodai, viela, fliusai) turi būti saugomos sandėliuose gamykliniame įpakavime pagal markes, skersmenis, partijas. Sandėlio patalpa turi būti sausa , oro temperatūra - ne žemesnė kaip +15° C.

54.7. Elektrodai, suvirinimo viela, fliusai prieš naudojimą būtinai kaitinami pagal režimą, nurodytą techninėse sąlygose, pasuose, ant įmonės gamintojos etikečių.

Iškaitintos suvirinimo medžiagos laikomos saugyklose, kuriose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +15° C, o santykinė drėgmė ne didesnė kaip 50%.

54.8. Nuo ištisinio skerspjūvio vielos nuvalomos rūdys, riebalai ir kitokie nešvarumai.

54.9. Suvirintojas 40-50 mm atstumu nuo virintos siūlės turi pažymėti savo ženklą. Dirbant vienam suvirintojui pažymima vienoje vietoje, o dirbant keliems – siūlės pradžioje ir gale. Vietoje tokio žymėjimo gali būti sudaromos suvirintų siūlių schemos su suvirintojų parašais.

55. SUVIRINTŲ SUJUNGIMŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

55.1. Kontroliuojant metalo konstrukcijų suvirintus sujungimus, suvirinimo darbų priežiūros vadovas turi patikrinti suvirintų sujungimų kokybę patikimais metodais, kurie turi būti aprašyti projekte arba suvirinimo procedūrų aprašuose.

55.2. Suvirinti metalo konstrukcijų sujungimai kontroliuojami:

- apžiūrimos visų tipų suvirintų metalo konstrukcijų siūlės;

- visų tipų suvirintų metalo konstrukcijų, nurodytų procedūrų aprašuose, siūlių ilgis,

patikrinamas ultragarsiniu arba radiometriniu metodais;

- jeigu numatyta projekte, suvirintus sujungimus išbandyti mechaniniais

metodais;

- jeigu numatyta projekte, atlikti siūlių metalografinius tyrimus.

55.3. Neleistini tokie suvirintų siūlių defektai:

- visų rūšių ir krypčių įtrūkimai siūlės metale, susilydimo linijoje ir pagrindinio metalo

zonoje prie siūlės;

- tarpai suvirinto sujungimo paviršiuje, pjūvyje, tarp atskirų siūlės sluoksnių bei

pagrindinio ir siūlės metalų;

- tarpai kampinių ir tėjinių suvirintųjų sujungimų viršūnėse, kai virinama be briaunų

paruošimo;

- akytės, sudarančios vientisą tinklą, įpjovos ir užlajos;

- neužvirinti krateriai;

- neužvirintos išdegusios vietos siūlėse ir pagrindiniame metale;

- briaunų, didesnių už nurodytą projekte, poslinkis.

55.4. Jei defektas viršija leistinus nuokrypius, jis ištaisomas ir vėl atliekama suvirinto sujungimo kontrolė.

55.5. Jei pakartotinio tikrinimo metu nustatoma suvirintų sujungimų defektų, tai tikrinami visi sujungimai.

55.6. Kontrolinių pavyzdžių mechaniniai bandymai atliekami, jei tai numatyta darbo dokumentacijoje. Mechaniniams bandymams turi būti suvirinta:

- du kontroliniai sudurtinės siūlės bandiniai – bandymui tempiant;

- du kontroliniai sudurtinės siūlės bandiniai – bandymui lenkiant;

- trys kontroliniai bandiniai – smūginio tąsumo bandymui;

- vienas kontrolinis bandinys – suvirinimo siūlės kietumui ir suvirinimo siūlės zonos

metalo kietumui nustatyti.

55.7. Suvirinimo siūlių defektai šalinami:

- mechaniniais abrazyviniais instrumentais;

- išpjaunant defektuotą siūlę ir po to paviršių nuvalant mechaniniais abrazyviniais

instrumentais;

- taisyti suvirintų sujungimų defektus mechaniniu būdu (užplakant) neleidžiama;

- po suvirinimo liekamosios konstrukcijų deformacijos taisomos pakaitinant

deformuotas metalo konstrukcijų vietas.

56. LENGVŲ METALO KONSTRUKCIJŲ PASTATŲ MONTAVIMAS

56.1. Montuojant lengvų metalo konstrukcijų pastatus turi būti prisilaikoma projekto sprendimų ir gamyklos gamintojos montavimo instrukcijų. Visi sujungimo mazgai turi būti įvykdomi pagal darbo brėžinius, naudojant tik gamyklos gamintojos nurodytas jungimo detales, varžtus, suvirinimo elektrodus ir kitas medžiagas.

56.2. Įrengiant pastatų sienų ir stogų dangą iš profiliuoto plieno lakštų, kartu turi būti tiekiamos ir papildomos detalės – kraigo elementai, vėjalentės, kampai, karnizai ir kt. Lakštuose apdailoje neturi būti įtrūkimų, pūslių ir kitokių defektų. Gaminiai turi būti atsparūs vandeniui, mechaniniam nusidėvėjimui, aplinkos teršalų poveikiui, saulės spinduliams, korozijai. Pageidautina, kad lietvamzdžiai ir latakai būtų to paties gamintojo, kaip ir sienų bei stogų danga.

56.3. Montuojant negalima pažeisti lakštų paviršiaus ir jų deformuoti, būtina užtikrinti hermetiškumą.

Horizontalus lakštų galų nuokrypis, kai lakštų ilgis 6 m, leistinas iki 5,0 mm.

Lakštų išorinio paviršiaus kreivumas leistinas ne didesnis kaip 0,002 lakšto aukščio.

57. METALO PAVIRŠIŲ ANTIKOROZINĖ APSAUGA IR DAŽYMAS

57.1. Plieninės konstrukcijos yra rentabilios ir ilgaamžės. Svarbiausias tokių konstrukcijų trūkumas yra tas, kad plienas, veikiamas drėgmės ir deguonies, koroduoja. Korozijos intensyvumas priklauso nuo vietos kurioje yra statinys ar konstrukcija, aplinkos sąlygų bei žalingų medžiagų (chloridų, sulfatų) koncentracijos.

57.2. Korozijos rūšys pateiktos 5 lentelėje.

5 lentelė. Korozijos rūšys

KOROZIJOS RŪŠYS	APRAŠYMAS
Lokalinė korozija	Masės nuostoliai yra praktiškai vienodi visame paviršiuje
Kontaktinė korozija	Masės nuostoliai yra skirtingi, nes susidaro vienas n uo kito atskirti anodiniai ir katodiniai paviršiai
Taškinė (“opinė”) korozija	Ši korozija atsiranda tuo atveju jeigu du elektrai laidžioje terpėje (elektrolite) esantys metalai, kurių elektrocheminiai potencialai yra skirtingi, susiliečia tarpusavyje ir sudaro bendrą elektrocheminę sistemą.
Plyšinė korozija	Tai veikiant agresyviai terpei ir tempimo įtempimams korozijos proceso metu atsirandantys įtrūkimai, kurie mažina atraminės konstrukcijos efektyvų skerspjūvį
Vandenilinė korozija	Tai koroziniai įtrūkimai, kurie atsiranda metale ištirpus atominiam vandeniliui

57.3. Plieninės konstrukcijos apsaugomos sulėtinant ar visiškai sustabdant koroziją, valdant chemines korodavimo reakcijas ar atskiriant agresyvią terpę nuo plieninių konstrukcijų.

57.4. Dažniausiai plieno apsaugai nuo korozijos taikomos priemonės, atskiriančios agresyvią terpę nuo plieninių konstrukcijų. Tai metalinės dangos, nemetalinės dangos ir dangų sistemos.

57.5. Metalo paviršių antikorozinės dangos turi atitikti projekto sprendinius. Sumontuotos metalo konstrukcijos nuo korozijos dažniausiai apsaugomos dažų sistemomis. Paviršių apsaugos dažų sistemomis darbų technologija susideda iš:

- naudojamų medžiagų kontrolės;

- paviršių paruošimo;

- dažymo;

- atliktų darbų kokybės kontrolės.

57.6. Vykdant plieno konstrukcijų apsaugos nuo korozijos darbus apsauginėmis dažų sistemomis galima vadovautis standartais:

* LST EN ISO 12944-1:2000. Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 1-oji dalis. Bendrasis įvadas [5.5];

* LST EN ISO 12944-2:2000. Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2-oji dalis. Aplinkos klasifikacija [5.6];

* LST EN ISO 12944-3:2000. Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 3-oji dalis. Projekto ypatumų aptarimas [5.7];

* LST EN ISO 12944-4:2000. Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 4-oji dalis. Paviršiaus tipai ir paviršiaus paruošimas [5.8];

* LST EN ISO 12944-5:2000. Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 5-oji dalis. Apsauginės dažų sistemos [5.9].

57.7. Atliekant antikorozinio izoliavimo darbus būtina laikytis saugaus darbo taisyklių reikalavimų.

57.8. Antikorozinės metalo paviršių apsaugos priemonės turi būti nurodytos projekto autorių. Iš tiekėjų gauti dažai patikrinami, nustatoma ar atitinka sertifikato partijos numerį ir galiojimo laiką, kuris turi būti pažymimas ant taros.

57.9. Dažai prieš dažymą ruošiami taip, kaip numatyta dažymo technologijoje ir gamyklos gamintojos instrukcijoje.

57.10. Nuo dažomo paviršiaus smėliasrovės aparato kvarciniu smėliu ar metalo abrazyvu iki reikiamos švarumo klasės pašalinamos rūdys, seni dažai ir kitokie nešvarumai.

Nuvalius paviršių tikrinami metalo defektai (suvirinimo nutekėjimai, įvairūs metalo svetimkūniai ir pan.). Jeigu tokių defektų yra jie, pašalinami. Paviršių paruošimo kokybė kontroliuojama vadovaujantis LST EN ISO 1294 - 4 [5.8].

57.11. Prieš dažymą patikrinama oro temperatūra ir santykinė drėgmė, dažomo metalinio paviršiaus temperatūra. Dažomo paviršiaus temperatūra turi būti 3 laipsniais aukštesnė už rasos taško temperatūrą. Dažymo darbai turi būti atliekami prisilaikant technologinių nurodymų, gamyklų gamintojų instrukcijų.

57.12. Išdžiūvusios dangos sluoksnio storis matuojamas storio matavimo prietaisu. Matavimui atsitiktinai parenkami keli plotai, kurių kiekvienas – 5 m². Pasirinkti plotai turi sudaryti ne mažiau kaip 5% viso kontroliuojamo ploto.

57.13. Visi matavimo duomenys registruojami darbų žurnale, kurio pavyzdys kiekvienam atvejui pateikiamas darbų technologijoje.

57.14. Parenkant plieninių konstrukcijų dangų sistemas būtina įvertinti jų savybių stabilumą, kuris priklauso nuo dažų cheminės sudėties, paviršių paruošimo kokybės ir kt. veiksnių.

57.15. Kokybiškų dangų su tirpikliais įrengimo rekomendacijos pateiktos 6 lentelėje.

6 lentelė. Dangos su tirpikliais

	AK	V	CR	EP	PUR	BIT	ACR	IOZ
Džiūvimo mechanizmas	AX	PH	PH	CH	CH(MC)	PH	PH	MC
Tinka: - gruntui - baigiamajam sluoksniui - tarpiniam sluoksniui - žemam paviršiaus paruošimo laipsniui	+++ +++ - ++	++ +++ ++ -	+++ ++ ++ -	++++ +++ ++++ ++	++ ++++ +++ ++	++ ++ +++ +++	++ +++ ++ +	++++ ++ - +
- blizgesio išsaugojimas - spalvos išsaugojimas - apsauga nuo korozijos - atsparumas šilumai	+++ +++ +++ +	+++ +++ ++ -	+ + +++ -	+ + ++++ +++	++++ ++++ +++ ++	- - +++ -	+++ +++ ++ +	- ++ ++++ ++++
- atsparumas vandeniui - atsparumas tirpikliams - atsparumas rūgštims - atsparumas šarmams	- + + -	++ + ++ +++	+++ + ++ ++	++++ +++ +++ ++++	++ +++ +++ +++	++++ - + +++	++ + ++ ++	+++ ++++ - -
- atsparumas dilumui - atsparumas smūgiams - tamprumas	++ ++ +	+++ +++ +++	+++ +++ ++	++++ ++++ ++	++++ ++++ ++	++ ++ ++	+++ ++ +++	+++ ++ -

SANTRUMPOS:

- blogai;

+ leistina;

++ patenkinamai;

+++ gerai;

++++ labai gerai.

Dangos tipas:

AK - alkidinė; PUR - poliuretaninė;

V - vinilinė; BIT - bituminė;

CR - chlorkaučiukinė; ACR - akrilinė;

EP - epoksidinė; IOZ - cinko silikatinė.

CH - cheminis kietėjimas. Dangos plėvelė susidaro išgaravus tirpikliui ir cheminės reakcijos tarp bazės ir kietiklio arba tik dėl cheminės reakcijos tarp bazės ir kietiklio, jei medžiagoje nėra tirpiklio;

MC - dangos plėvelė susidaro išgaravus tirpikliui ir cheminės reakcijos su aplinkos drėgme;

OX - dangos plėvelė susidaro išgaravus tirpikliui ir cheminei reakcijai su deguonimi;

PH - fizinis džiūvimas. Dangos plėvelė susidaro išgaravus tirpikliui.

57.16. Dangų su vandeniniais tirpikliais įrengimo rekomendacijos pateiktos 7 lentelėje.

7 lentelė. Dangos su vandeniniais tirpikliais

	Akrilinė		Vinilinė		Epoksidinė
	WB	SB	WB	SB	WB	SF	HS	SB
Džiūvimo mechanizmas	CO	PH	CO	PH	CO/CH	CH	CH	CH
Tinka: - gruntui - baigiamajam sluoksniui - tarpiniam sluoksniui - žemam paviršiaus paruošimo laipsniui	+ +++ ++ -	++ +++ ++ +	++ +++ ++ -	++ +++ ++ -	+ ++ ++++ ++	+++ ++ ++++ ++	++++ ++ ++++ +++	++++ +++ +++ +++
- blizgesio išsaugojimas - spalvos išsaugojimas - apsauga nuo korozijos - atsparumas šilumai	+++ +++ + -	+++ +++ ++ -	+++ +++ + -	+++ +++ ++ -	+ + ++ ++	+ + ++++ ++	+ + ++++ +++	+ + ++++ +++
- atsparumas vandeniui - atsparumas tirpikliams - atsparumas rūgštims - atsparumas šarmams	+ + + ++	++ + ++ ++	++ + + ++	++ + ++ +++	++ +++ ++ +++	++++ +++ ++ ++++	++++ ++++ +++ ++++	++++ ++++ +++ ++++
- atsparumas dilumui - atsparumas smūgiams - tamprumas	++++ ++++ -	+ ++ ++	++++ ++++ -	+ ++ ++	++++ +++ -	++++ +++ ++++	++ ++ ++	+ ++ ++

SANTRUMPOS:

- blogai;

+ leistina;

++ patenkinamai;

+++ gerai;

++++ labai gerai.

Dangos tipas:

HS - didelė sausa liekana; SB - tirpiklio pagrindu;

SF - be tirpiklio; HB - vandeninis tirpiklis.

CH - cheminis kietėjimas. Dangos plėvelė susidaro išgaravus tirpikliui ir vykstant cheminei reakcijai tarp bazės ir kietiklio;

CO - dangos plėvelė susidaro išgaravus vandeniui ir vykstant dispersinio rišiklio koaguliacijai

CO/CH - koaguliacija ir cheminis kietėjimas. Dangos plėvelė susidaro išgaravus vandeniui ir koaguliuojant dispersiniam rišikliui įvykus cheminei reakcijai tarp bazės ir tirpiklio;

PH - fizinis džiūvimas. Dangos plėvelė susidaro išgaravus tirpikliui.

58. METALO PAVIRŠIŲ PRIEŠGAISRINĖ APSAUGA

58.1. Metalinių paviršių priešgaisrinei apsaugai galima naudoti cementinę neorganinę kompoziciją “Pyrocrete 241”. Vienalytis miltelių pavidalo komponentas, maišytuve sumaišytas su vandeniu ir užpurkštas ant paviršiaus, apsaugo konstrukcijų metalą nuo ugnies. Tokia kompozicija galima apsaugoti įvairių medžiagų atitvaras, medieną, ji padidina betono atsparumą ugniai. Darbai atliekami pagal gamintojo instrukciją.

58.2. Paviršių apsauginis sluoksnis užpurškiamas arba glaistomas.

Pagrindinės savybės:

- paprasta apsauginio sluoksnio padengimo technologija;

- lengvas, (tankis apie tris kartus mažesnis už cemento tankį);

- sukietėjęs sluoksnis kietas, ilgalaikis, atsparus smūgiams;

- reikiamos konsistencijos mišinys paruošiamas darbo vietoje;

- medžiaga atspari lauko sąlygomis;

- sudėtyje nėra asbesto, chloridų ir sulfidų;

- gerai sulimpa su izoliuojamais paviršiais.

58.3. Metalinių konstrukcijų priešgaisrinei apsaugai galima naudoti plėtriuosius dažus “Steelguard 2550 FMA” (2549 FMA) bei “Fireflex “.

58.4. Paviršių izoliavimo darbai atliekami pagal įmonių gamintojų rekomendacijas, prisilaikant mišinių ruošimo, paviršių padengimo ir kitų technologinių reikalavimų.

59. DARBŲ PRIĖMIMAS

59.1. Baigus statinių metalo konstrukcijų montavimo darbus organizuojamas statybos etapo priėmimas, kurio metu sudaromos konstrukcijų padėties išpildomosios geodezinės schemos, nurodomi nuokrypiai ir palyginami su leistinais.

59.2. Priimant metalo konstrukcijų montavimo darbus surašomi priėmimo aktai prie kurių pridedama:

- sumontuotų metalo konstrukcijų projektiniai darbo brėžiniai;

- pagamintų metalo konstrukcijų gamykliniai pasai;

- naudotų medžiagų ir gaminių sertifikatai;

- paslėptų darbų aktai;

- sumontuotų sudėtingų metalo konstrukcijų tarpiniai priėmimo aktai;

- geodezinės sumontuotų metalo konstrukcijų schemos;

- statybos darbų žurnalas;

- suvirintų sujungimų kokybės kontrolės dokumentai;

- sumontuotų metalo konstrukcijų bandymų aktai (jeigu numatyta projekte);

- suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų kopijos;

- kiti, nurodyti projekte, dokumentai.

Medinių konstrukcijų montavimas

60. Medinėms pastatų konstrukcijoms turi būti naudojama spygliuočių mediena. Medienos drėgnumas neturi būti didesnis kaip 20%.

61. Medinių konstrukcijų laikantiesiems (gniuždomiems, tempiamiems, lenkiamiems) elementams turi būti naudojama geriausios kokybės A rūšies mediena. Kitoms konstrukcijoms, kurių defektai nesuardo laikančiųjų konstrukcijų vientisumo, gali būti naudojama B rūšies mediena (8 lentelė).

8 lentelė. Leistini medienos defektai

DEFEKTAS	MEDIENOS RŪŠIS
	A	B
Šakos	leidžiamos sveikos šakos, jeigu jų matmenų suma 0,2 m ilgyje neviršija 1/3 minimalaus pločio. Gniuždomiems elementams leidžiama viena sutrūnijusi šaka ne didesnė kaip 20 mm skersmens viename elemento ilgio metre	leidžiamos visokios šakos, išskyrus sutrūnijusias, didesnes kaip 50 mm iki 2 vnt. viename ilgio metre.
Plyšiai ne elementų sujungimo zonose	leidžiami ne didesni kaip 1/3 elemento ilgio ir storio	neribojami
Plyšiai elementų sujungimo zonose	neleidžiami
Sluoksnių kreivumas	leidžiamas iki 7 cm viename elemento ilgio metre	leidžiamas iki 15 cm viename elemento ilgio metre
Puvinys, pažeista mediena	neleidžiami	neleidžiami

62. A rūšies medienoje metinių sluoksnių plotis turi būti ne didesnis kaip 5,0 mm, vėlyvosios medienos dalies - ne mažiau kaip 20 proc. Kai A rūšies mediena naudojama lenkiamųjų elementų tempiamose zonose arba tempiamuose elementuose - negali būti šerdies.

63. Pjauta mediena sandėliuojant sukraunama į taisyklingos formos rietuves, kurių šoniniai ir galiniai paviršiai vertikalūs. Rietuvių aukštis 2,6-5,0 m. Rietuvės kraunamos iš vienodo skerspjūvio elementų su ne mažesnio kaip 25 mm storio tarpinėmis. Tarpinės dedamos tiksliai viena virš kitos, o kraštinės tarpinės turi sutapti su sandėliuojamos medienos elementų galais.

64. Pjautos medienos ir medienos ruošinių kokybė kontroliuojama apžiūrint ir matuojant pavyzdžius (3% bet ne mažiau kaip 10 pavyzdžių).

65. Medinių konstrukcijų surenkamuosius laikančiuosius elementus ir jų jungimo detales (antdėklus, varžtus, temples, pakabas, sąvaržas, ryšių elementus ir kt.) tiekia įmonės gamintojos

66. Konstrukcijas, kuriose transportuojant, sandėliuojant arba dėl kitokių priežasčių atsirado defektų ir statybvietėje jų pašalinti negalima, montuoti draudžiama, kol negautos projekto autorių išvados. Išvadose turi būti nurodyta konstrukcijos panaudojimo galimybė, defektų ištaisymo būdai arba jų pakeitimas naujomis.

67. Medines konstrukcijas transportuojant, sandėliuojant, montuojant reikia apsaugoti nuo ilgo nepalankių atmosferos veiksnių poveikio, kiek galima mažiau kartų perkrauti, o antiseptikuotus bei įmirkytus antipireninėmis medžiagomis gaminius apsaugoti, kad nesudrėktų.

68. Statinių laikančiosios medinės konstrukcijos montuojamos maksimaliai jas sustambinus.

69. Kai medinės konstrukcijos liečiasi su mūru, gruntu, betonu ir pan., jos izoliuojamos pagal projekte pateiktus sprendinius

70. Montuojant laikančiuosius elementus (gegnes, ilginius ir pan.) atraminiai paviršiai turi būti išlyginti pabetonuojant cementiniu skiediniu ar kitokiu, projekte rekomenduojamu būdu. Atraminiuose paviršiuose turi būti pažymėtos laikančiųjų konstrukcijų ašys, apsirūpinta laikinais fiksavimo ir tvirtinimo elementais bei visomis reikalingomis jungimo ir tvirtinimo detalėmis.

71. Montuojant medines konstrukcijas būtina:

- apsaugoti nuo atmosferos poveikių;

- darbus vykdyti barais, kartu montuojant atitvaras ir stogus;

- maksimaliai sumažinti konstrukcijų perkrovimų, perkėlimų, pakrovimo-iškrovimo operacijų

skaičių;

- visas konstrukcijas, o ypač antiseptikuotas bei įmirkytas antipirenais, apsaugoti nuo

sudrėkimo.

72. Visa mediena, išskyrus naudojamą vidaus apdailai, turi būti apdorota antiseptikais, apsaugančiais nuo biologinio kenkimo (puvumo, kinivarpų ir pan.) ir antipirenais, sumažinančiais medienos degumą gaisro atveju.

73. Mediena, eksploatuojama lengvomis aplinkos sąlygomis, apsaugoma visais antiseptikais, turinčiais bent vieną vario, fluoro, chromo arba boro junginių. Šiuos reikalavimus atitinka mirkalai “Asepas – 1”, “ Asepas – 3”, “Asepas – 4”, “Beržas”, “BB-11”, “Silivaris”.

74. Eksploatavimo sąlygoms sunkėjant antiseptikuojama du ir daugiau sunkiai išplaunamų elementų (pvz. varis + chromas + boras, fluoras + boras, varis + chromas ir pan.) turinčiais antiseptikais. Su tokiais antiseptiniais elementais gaminami mirkalai “Asepas – 2”, “ChM – 11”.

75. Mirkant tokiais antiseptikais 1 kubiniam metrui medienos tenka nuo 10 iki 20 kg antiseptinių medžiagų.

76. Medienos apdorojimas antiseptiniais ir antipireniniais mirkalais apsaugo ją ilgam (20-30 metų), bet neapsaugo nuo ultravioletinių spindulių, temperatūrų bei drėgmės pokyčių deformacijų (medienos pleišėjimo, papilkėjimo ir pan.).

Medienos drėgnumas, įmirkant antiseptikais ir antipirenais, turi būti ne didesnis kaip 12% (orasausė).

77. Jeigu mediena į statybvietę tiekiama apdorota antiseptikais ir antipirenais, ji privalo turėti sertifikatą, kuriame turi būti nurodyta atlikusi apdorojimą įmonė, antiseptiko bei antipireno rūšis, apdorojimo būdas, mirkalo sąnauda (sausos medžiagos kiekis viename medienos kubiniame metre) ir jo įsiskverbimo į medieną gylis.

78. Medinės sijos, arkos, rėmai bei santvaros montuojamos pagal SDTP numatytą technologiją.

79. Arkos ir rėminės konstrukcijos su varžtiniais bei kaištiniais sujungimais montuojamos įtvirtinant atraminius mazgus.

Medinės santvaros montuojamos nuo pagal projektą įrengtos statybinės pakylos.

80. Trijų šarnyrų santvaros iš klijuotų elementų su medinėmis bei metalinėmis templėmis surenkamos iš anksto ant specialaus stendo ar aikštelės.

81. Montuojant kolonas, statramsčius ir kt. bei juos jungiant tarp savęs būtina siekti glaudaus paviršių kontakto. Tarpas tarp jungiamų elementų paviršių iš vienos pusės neturi būti didesnis kaip 1 mm. Prasišviečiančių plyšių jungtyse neturi būti.

Ant kolonų bei statramsčių, prieš juos montuojant, reikia padaryti žymes rygeliams, spyriams, ryšiams ir kitiems elementams montuoti.

82. Stogo plokštės montuojamos nuo karnizo kraigo link, ant laikančiųjų konstrukcijų jas remiant ne mažiau kaip 5 cm. Tarp plokščių paliekamas reikiamo pločio tarpas, leidžiantis sandariai užtaisyti siūlę.

Sumontavus stogo plokštes ir užtaisius siūles tarp jų, kad nesudrėgtų šilumą izoliuojantis sluoksnis, nedelsiant įrengiama stogo danga.

83. Sienos iš rąstų montuojamos įvertinant medienos nuodžiūvį ir siūlių sandarinimo medžiagos susispaudimą. Galimos rąstų sienų deformacijos yra 3-5% sienos aukščio.

84. MEDIENOS GAMINIŲ SUJUNGIMO BŪDAI

84.1. Tašai, tašeliai, lentos yra tam tikro ilgio, pločio, storio. Statyboje daug kur naudojami ilgesni, platesni ir storesni konstrukcijų elementai. Reikiamų matmenų elementai gaminami miško medžiagą sujungiant įkirčiais. Jungtys turi būti patikimos ir stiprios naudojant, kruopščiai technologiškai įvykdytos, gerai suleistos.

Medinių konstrukcijų elementai, be įpjovų, dar sujungiami vinimis, kaiščiais, medvaržčiais, varžtais.

84.2. Vinimis sukalama daugelis medinių konstrukcijų – sijos, plokštės, skydai, santvaros ir kt. Kai vinimis jungiamos konstrukcijos, pagamintos iš kietųjų lapuočių veislės medienos, didesnio kaip 6 mm skersmens vinys kalamos į išgręžtas skyles. Skylės skersmuo turi būti lygus 0,90 vinies skersmens, gylis – ne mažesnis kaip 0,60 vinies ilgio.

84.3. Kaištis – cilindrinis arba plokščias medinis ar plieninis strypas. Kaiščiai kalami projekte nurodytose ir šablonu pažymėtose vietose. Kaiščio priekinis galas turi būti nupjauto kūgio formos.

Atstumas tarp cilindrinių kaiščių priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagaminti kaiščiai, jų skersmens bei sujungiamų elementų storio.

Skylės kaiščiams gręžiamos iš karto per visus sujungiamus medienos elementus, prieš tai suveržus juos varžtais arba kitokiais įtaisais.

84.4. Varžtais sujungiami laikančiųjų konstrukcijų, santvarų, tiltų elementai, sijos. Jų matmenys apskaičiuojami, bet jų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm. Jungiamųjų varžtų poveržlių kraštinių matmenys arba skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 3,50 varžto skersmens, o storis – ne mažesnis kaip 0,25 varžto skersmens.

Stalių dirbiniuose įvairios metalinės detalės tvirtinamos medvaržčiais. Į kietųjų rūšių medieną medvaržčiai sukami į iš anksto išgręžtas skyles, kurių skersmuo turi būti lygus 0,90 neįsriegtos medvaržčio dalies skersmens, o gylis - ½ - ¾ medvaržčio ilgio.

85. Stalių darbams turi būti naudojama tik A rūšies mediena.

86. Medienos drėgnumas neturi būti didesnis kaip:

- apdailos lentų, grindjuosčių, apvadų ir pan. 15%;

- tašelių, įvairių apkalimų, tvirtinimo kaiščių ir pan. 6-12 %;

- grindų lentų 12 %;

- langų rėmų, vidinių durų staktų, varčių 6-12 %;

- nagelių, kamščių ir juostelių, skirtų medienos šakų ir defektų užtaisymui drėgnumas turi

būti 2-3% mažesnis negu elementų, kuriuose naudojami.

87. Apvadai, grindjuostės, apdailos lentos ir kitokie ilgi stalių gaminiai gali būti sudurti dyginėmis jungtimis suklijuojant. Kai tokių elementų storis yra didesnis kaip 40 mm, jie turi būti jungiami dvigubu dygiu.

88. Visi matomi stalių gaminių paviršiai turi būti obliuoti, atviri ir aštrūs kampai užapvalinti.

89. Angokraščių apkalimai prie durų staktų ir kitokių statybinių konstrukcijų turi būti kokybiškai nuobliuoti ir daromi iš vieno medienos gabalo. Jei iš vieno gabalo nepagaminami reikiamo pločio tokios paskirties elementai, jie suklijuojami iš atskirų detalių.

Medinių konstrukcijų montavimo leistini nuokrypiai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Medinių konstrukcijų montavimo leistini nuokrypiai

TECHNINIAI REIKALAVIMAI	RIBINIAI NUOKRYPIAI	KONTROLĖ
1. Įkirčių gylio nuokrypiai nuo projektinio	+ 2 mm	matuojant kiekvieną elementą
2. Atstumų tarp darbo varžtų, dygių sujungi- muose nuokrypiai nuo projekto: - įeinančioms kiaurymėms - išeinančioms kiaurymėms skersai pluošto - išeinančioms kiaurymėms išilgai pluošto	+ 2 2% paketo storio, bet ne daugiau kaip 5 mm 4% paketo storio, bet ne daugiau kaip 10 mm.	matuojant atrankos būdu
3. Atstumų tarp vinių galvučių nuokrypiai	+ 2 mm.	matuojant atrankos būdu
4. Nuokrypiai nuo horizontalės 1 m rąstų sienų vainikų ilgyje ir pertvarų nuo vertikalės 1 m aukštyje	+ 3 mm	matuojant kiekvieną vainiką

90. KOKYBĖS KONTROLĖ

Medinių santvarų montavimo kontrolės schema pateikta 10 lentelėje.

10 lentelė.Medinių santvarų montavimo kontrolė

KONTROLIUOJAMA OPERACIJA	A* ir K*	KAIP KONTROLIUOJAMA	D*
1. PARUOŠIAMIEJI DARBAI: - santvarų kokybės kontrolė - ašių ir atramų aukščių kontrolė	SV	vizualiai, geodeziniais prietaisais	TP D
2. KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS - santvarų laikinas įtvirtinimas - santvarų pastovus įtvirtinimas - santvarų įtvirtinimo kontrolė	SV SV SV		TP TP TP
3. DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS - įrašai statybos darbų žurnale - kontrolinės geodezinės nuotraukos	SV SV		G

A* - atsako, K* - kontroliuoja, D* - dalyvauja

91. DARBŲ PRIĖMIMAS

Sumontuotos medinės statinių konstrukcijos priimamos surašant priėmimo aktą, prie kurio pridedama:

- darbo brėžiniai su pažymėtais nuokrypiais ir suderinimas su projekto autoriais, jei

nuokrypiai viršija leistinus;

- konstrukcijų sertifikatai;

- paslėptų darbų aktai;

- geodezinės išpildomosios nuotraukos;

- statybos darbų žurnalas;

- kiti nurodyti darbo projekte dokumentai.

Surenkamų konstrukcijų montavimo darbų kontrolė

92. Surenkamųjų kolonų montavimo kontrolės schema pateikta 11 lentelėje

11 lentelė.Surenkamųjų kolonų montavimo kontrolė

Kontroliuojama operacija	A* ir K*	Kaip atliekama kontrolė	D*
1. PARUOŠIAMIEJI DARBAI
- konstrukcijų patikrinimas	SV	rulete	TP
- pamato lizdo ašių ir aukščių nužymėjimas	SV	geod. prietaisais
- ašių nužymėjimas ant kolonų	SV	rulete	G
2. KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS
- elementų laikinas įtvirtinimas, išlyginimas	SV	geod. prietaisais
- elementų pastovus įtvirtinimas	SV	geod. prietaisais
- konstrukcijų įtvirtinimo kontrolė	SV	geod. prietaisais
3.DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS
- įrašai statybos darbų žurnale	SV		TP
- konstrukcijų montavimo kontrolinės geodezinės nuotraukos	SV,G		TP
- sandūrų laboratoriniai tyrimai (jei reikia)	Lab.	lab. prietaisais	SV

*A – atsako, *K – kontroliuoja, *D – dalyvauja.

Darbų priėmimas

93. Sumontuotos kiekvieno pastato aukšto konstrukcijos priimamos prieš pradedant montuoti kitą aukštą.

94. Baigus visus konstrukcijų montavimo darbus, organizuojamas galutinis priėmimas, kurio metu sudaromos aukšto, baro, atskirų konstrukcijų padėties išpildomosios geodezinės nuotraukos, nurodomi nuokrypiai ir jie palyginami su leistinais.

95. Priimant montavimo darbus surašomi priėmimo aktai, prie kurių pridedama:

- darbo brėžiniai su pažymėtais nuokrypiais ir suderinimas su projektavimo organizacija,

jei nuokrypiai yra didesni už leistinus;

- gaminių techniniai pasai ir sertifikatai, nurodantys ir gaminių kokybę;

- paslėptų darbų aktai;

- statybos darbų žurnalas;

- sandūrų suvirinimo kokybės patikrinimo aktai;

- konstrukcijų išbandymo aktai (jei nurodyta projekte);

- geodezinės išpildomosios nuotraukos;

- sumontuotų atsakingų konstrukcijų tarpinio ir galutinio priėmimo aktai;

- kiti dokumentai, nurodyti darbo projekte.

IV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96. Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba Statybos taisyklių elektroninės sistemos „STATAI“ nare ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jos yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant šiose Taisyklėse aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę Statybos taisyklių versiją.

Elektroninės Statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse [5.10].

Įmonė gali pasitvirtinti ir griežtesnius nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse reikalavimus.

97. Galiojančia elektroninės Statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nutylėjimą laikoma sutarties su Užsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia STATAI sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent kitaip būtų nurodyta sutartyje. Galiojančia popierine Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija.

98. Visi ginčai tarp Rangovų ir Užsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

99. Išimties atvejais, atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir projekto autoriais, gali būti pasirinkta kita atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, bet nepabloginant produkto ir nepažeidžiant jam keliamų reikalavimų.

Paieška

Katalogas