Pastatų apsaugos nuo triukšmo įrengimo darbai v1_2009.02.27

Versija spausdinimuiVersija spausdinimuiSiųsti drauguiSiųsti draugui
Kitos straipsnio versijos:

Nėra

 
ST 121895674.06:2009 "Pastatų apsaugos nuo triukšmo įrengimo darbai"
Rengė:  dr. Aleksandras Jagniatinskis
Recenzavo:  inž. Robertas Encius



© LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA   Reg. Nr. 2010-03-19. Įsakymo Nr. 7


 
TURINYS
 
 
 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1.        Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės ST 121895674.06:2009 „Pastatų apsaugos nuo triukšmo įrengimo darbai“ parengtos laikantis STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ [5.1]. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant Taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais, bei sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis.
2.        Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamų statybos darbų būdus, kokybės reikalavimus ir taikomos vykdant pastatų vidaus ir išorės apsaugos nuo triukšmo įrengimo darbus.
3.        Statybos taisyklėse technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta bendraisiais vidaus kokybės vadybos principais, aprašytais LST EN ISO 9001:2001.
4.        Statybos taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybininkų asociacijos narių bei elektroninės Statybos taisyklių sistemos „STATAI“ narių sąraše esančių įmonių darbuotojams. Techniniai reikalavimai ir darbų kontrolė pateikti šių Taisyklių IV skyriuje.
 
 

II SKYRIUS. NUORODOS

 
5.        Statybos taisyklės parengtos laikantis tokių galiojančių normatyvinių dokumentų bei standartų:
5.1.            STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586. Pakeitimai: Žin., 2003, Nr. 37-1634, Žin., 2004, Nr. 25-780, Žin., 2004, Nr. 56-1952, Žin., 2004, Nr. 90-3332);
5.2.            STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
5.3.            STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614);
5.4.            STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-72);
5.5.            STR 1.02.06:2004 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatos“ LR aplinkos ministro įsakymas 2004 m. gruodžio mėn. 2 d., Nr DI-610, Vilnius;
5.6.            STR 1.11.02:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475. Pakeitimai: Žin., 2003, Nr. 122-5551, Žin., 2004, Nr. 9-245);
5.7.            www.statybostaisyklės.lt naudojimosi taisyklės.
 
 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 
6.         PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6.1.            Triukšmas (akustinis) - subjektyvusis žmogų veikiančio garso apibrėžimas, parodantis, kad girdimas garsas yra stiprus, nemalonus, netikėtas, tiesiog nepageidaujamas bei dirginantis arba žalingas;
6.2.            Kenksmingi poveikiai - neigiami poveikiai žmogaus sveikatai;
6.3.            Dirginimas - per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimo triukšmu laipsnis;
6.4.            Akustinis komfortas - subjektyvusis "apsaugos nuo triukšmo" kokybės apibrėžimas. Kai triukšmo poveikio pasekmės negali būti klasifikuojamos kaip liga, akustinis komfortas parodo, kokiu laipsniu yra ribojami nepatogumai arba nuovargis, atsirandantys dėl triukšmo trukdymo susikaupti, bendrauti bei miegoti, taip pat dirginantis triukšmo poveikis;
6.5.            Aplinkos triukšmas - nepageidaujami arba žalingi žmogui išoriniai garsai, kuriuos sukelia žmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geležinkelio eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą iš pramonės veiklos zonų;
6.6.            Triukšmo rodiklis - garso, suvokiamo kaip aplinkos (arba akustinis) triukšmas, išraiška fizikiniais garso mato vienetais;
6.7.            Įvertinimas - yra apsaugos nuo triukšmo rodiklio arba akustinio komforto klasės nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo, numatyto arba matavimo metodą;
6.8.            Ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis - apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo statinio atitvaros sugebėjimą silpninti ore sklindantį garsą.
6.9.            Smūgio garso izoliavimo rodiklis - apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo kaip perdangos perduoda smūgio garsą statinyje;
6.10.        Triukšmo lygis - vienparametris garso slėgio lygių įvertis, gautas naudojant I-os tikslumo klasės garso lygio matuoklį su dažniniais svertiniais filtrais;
6.11.        Aidėjimo trukmė - laiko tarpas, per kurį, nutraukus garso spinduliavimą, garso slėgio lygis sumažėja 60 dB. Šis dydis žymimas T60 ir išreiškiamas sekundėmis
6.12.        Vidaus aplinka - atitvarinėmis konstrukcijomis apribota pastato erdvė. Tai -gyvenamieji, miegamieji bei kitos paskirties patalpos;
6.13.        Išorės aplinka - erdvė šalia pastato jam priklausančio žemės sklypo ribose: balkonai, erdvė šalia langų, žaidimo aikštelės bei kitos panašios sritys;
6.14.        Garso klasė - supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška;
6.15.        Kkambarys - patalpa, tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus  reikalavimus.
 
 

IV SKYRIUS. PASTATŲ VIDAUS IR IŠORĖS APSAUGOS NUO TRIUKŠMO DARBAI

 

Bendroji dalis

 
7.        Šiame statybos taisyklių skyriuje "Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo" aprašoma, kaip, statant statinius, izoliuoti nepageidaujamus arba žalingus žmogui išorinius garsus, kuriuos sukelia žmonių veikla ir įvykdyti esminį statinių statybos reikalavimą [5.2],
8.        Vykdant naujų pastatų statybos ir atliekant esamų pastatų rekonstravimo darbus būtina užtikrinti statybos techniniame reglamente STR 2.01.07:2003 [5.3] pateiktų apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus.
9.        Apsaugos nuo triukšmo kokybė yra nustatoma pastato atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo rodikliais, kurių ribinės vertės apibrėžia garso klases pagal STR 2.01.07:2003 [5.3]. Gyvenamųjų pastatų privalomų garso klasių reikalavimus nustato STR 2.02.01:2004 [5.4]. Garso klasė - tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška.
10.    Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra suskirstyta į penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistemą pagal kurią:
         A garso klasė - ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė;
         B garso klasė - pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė;
         C garso klasė - priimtino akustinio komforto sąlygų klasė;
         D garso klasė - nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė;
         E garso klasė - ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.
11.    Pastato atitvarinės konstrukcijos ir jų elementai turi gerai izoliuoti triukšmą sklindantį iš gretimų pastato patalpų, taip pat ir iš pastato išorės aplinkos. Papildomai laiptinėse, koridoriuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose gali būti taikoma garsą sugeriančių medžiagų apdaila, mažinanti perteklinio aidėjimo triukšmą.
12.    Pastato perdangų konstrukcijos turi gerai izoliuoti ne tik ore sklindantį, bet ir smūgio'triukšmą.
13.    Pastato sienų ir pertvarų gebėjimas izoliuoti ore sklindantį triukšmą nustatomas ore sklindančio garso izoliavimo rodikliu R 'w , dB arba standartizuotojo lygių skirtumo rodikliu DnT,w, dB. Gebėjimas izoliuoti smūgio garsą nustatomas svertiniu normuotoju smūgio garso slėgio lygiu Z<n,w, dB. Bendrojo naudojimo patalpų perteklinis triukšmo aidėjimas ribojamas aidėjimo trukmės laiku T^o, sekundėmis.
Vertinant konstrukcijos ore sklindančio garso izoliavimą kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo izoliavimas geresnis; smūgio garsui atvirkščiai - izoliavimas tuo geresnis, kuo rodiklis In,w mažesnis.
14.    Pagal šias statybos taisykles atliekamiems darbams kontroliuoti įmonės vadovo skiriamas STR 1.02.06:2004 [5.5] nustatyta tvarka atestuotas statybos vadovas.
15.    Prieš pradedant naudoti naujas medžiagas ir konstrukcijas bei taikant naujas technologijas, išsamiai neaprašytas projektinėje dokumentacijoje, būtina patikrinti, kad jų akustinės savybės atitinka statybos reglamente nurodytiems reikalavimams.
 
 

Gyvenamųjų pastatų pertvaros ir jų elementai

 
16.    Pastato atitvarinėms konstrukcijoms turi būti naudojamos tik tokios medžiagos ir gaminiai, kurių atitikties dokumentuose yra pateikti akustinių (laboratorinių arba natūrinių garso izoliavimo rodiklių) charakteristikų vertės. Iškilus abejonių dėl garso izoliavimo kokybės atitikties, šie rodikliai turi būti tikrinami papildomai.
17.    Vykdant pastato statybą atsižvelgiant į apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, reikia žinoti:
17.1.        Vienasluoksnės pertvaros tarp butų gerai sulaiko garsą, kai yra pastatytos iš didelio tankio vienalyčių medžiagų, neturinčių ištisinės akytos struktūros. Pertvara atitinkanti C garsės klasės ribines izoliavimo rodiklio vertes (daugiau kaip 55 decibelų), turi būti pakankamai sunki, pvz., sumūrytos pilnai užpildant siūles silikatinių plytų tinkuotos sienos storis turi būti ne mažesnis kaip 270 mm. Kaip galima sujungti pertvarą su perdanga be plyšių ir įtrūkimų parodyta 1 pav.

image

         1 pav.          Pertvaros jungimosi mazgo su perdanga konstruktyvinio sprendimo schema
 
    1 - laikančioji perdangos dalis; 2 -pertvaros elementas; 3 - sandarinantis tarpiklis; 4 - skiedinys.
 
17.2.        Pertvaros, pastatytos iš akytos struktūros medžiagų su kiaurinėmis poromis, užtikrina garso izoliavimą tik papildomai tinkuotos ne mažiau 10 mm storio sluoksniais iš tankios medžiagos.
17.3.        Kad sienos ir pertvaros iš plytų, keraminių ir lengvojo betono blokų turėtųjų deklaruojamą garso izoliavimą, jas būtina mūryti užpildant siūles per visą jų ilgį (be tuštumų) ir tinkuoti iš abiejų pusių nesusitraukiančiu skiediniu.
17.4.        Pertvarines konstrukcijas būtina montuoti taip, kad jų sandūrose nebūtų ir eksploatuojant neatsirastų netgi mažiausių kiaurinių plyšių ir įskilimų. Statant, atsiradusius plyšius ir įskilimus, būtina nuvalyti ir pašalinti taikant konstrukcinius sprendinius ir užtaisant juos per visą jų ilgį hermetikais ir kitomis medžiagomis (1 pav.).
17.5.        Dvigubų sluoksnių sienos ir pertvaros paprastai turi neturėti kieto ryšio tarp kontūro elementų arba turėti tik atskiruose taškuose. Tarpas tarp konstrukcijų sluoksnių turi sudaryti ne mažiau kaip 40 mm, (1 ir 2 pav.).

image

                                 2 pav.          Dviejų sluoksnių pertvaros konstrukcija.
 
17.6.        Dvigubų sluoksnių sienų oro tarpas gali būti užpildytas (mineralinės vatos ar stiklo vatos plokštėmis ir kt).
18.    Dažnai naudojamos ir lengvosios karkasinės konstrukcijos, (3 pav.), kurioms montuojant būtina papildomai taikyti specialias sąlygas:
18.1.        Naudoti tik projekte nurodyto pločio laikantįjį metalinį profilį ir pertvarų prigludimui prie skersinių sienų, grindų ir lubų būtinai naudoti tamprius tarpiklius. Pertvaroms naudojant kelis gipso kartono plokščių sluoksnius, pirmo sluoksnio siūlės vieta neturi sutapti su antrojo.
18.2.        Karkaso sudarytą erdvę tarp gipso kartono lakštų pagal projektą užpildyti garsą sugeriančia medžiaga taip, kad tarp pertvaros sluoksnių neatsirastų kietų ryšių.
18.3.        Vertikalias ir horizontalias siūles tarp lakštų užsandarinti sandarinimo juostomis. Negalima palikti kiaurinių technologinių skylių.
18.4.        Karkasinėse konstrukcijose būtina numatyti taškinį lakštų tvirtinimą prie karkaso, pageidautina su ne didesniu kaip 300 mm žingsniu. Jeigu naudojami du sluoksniai iš vienos karkaso pusės, tai jie negali būti suklijuoti tarpusavyje. Karkaso stovų žingsnį ir atstumą tarp jo horizontalių elementų pagal akustinius reikalavimus reikia nustatyti ne mažesnį kaip 600 mm. Be to, jų garso izoliavimo savybių gerinimui kiekvienos pertvaros pusės dangai rekomenduojama statyti po atskirą karkasą o esant būtirybei galima taikyti dviejų arba trijų sluoksnių dangą.
18.5.        Kai projekte numatyta pagerinti betono, plytų ir kitos pertvaros ore sklindančio garso izoliavimą, kaip papildoma danga naudojamos įvairios lakštinės medžiagos: gipso kartono lakštai, medžio-drožlių ar kietos medžio-pluošto plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos ant medinių (metalinių) juostelių ar taškiniu tvirtinimo būdu. Oro tarpą tarp sienos ir dangos tikslinga išlaikyti 40-50 mm pločio ir užpildyti garsą sugeriančia medžiaga (akmens ar stiklo vatos plokštėmis, dembliais ir kt).
 

image

                           
                              3 pav.          Dviejų sluoksnių karkasinės pertvaros konstrukcija.
 
 

Garsą izoliuojančių langų ir durų panaudojimo ypatumai

 
19.    Daugiaaukščių pastatų įėjimo į butą durys turi atitikti apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Tokios durys pagal laboratorinių matavimų rezultatus skirstamos į penk.as garso nepralaidumo klases (geriausiai izoliuoja laiptinės triukšmą A klasės, blogiausiai E klasės durys). C garso klasės pastatuose būtina naudoti ne blogesnes kaip C klasės duris.
20.    Montuojant įėjimo duris, reikia sureguliuoti sandarinančius tarpiklius tarp varčios ir staktos bei užraktą. Uždarant durų varčią taipikiiai turi "dirbti", prisispausti visu perimetru. Todėl durų briauna turi būti nepriekaištingai tiesi, o staktos ir briaunos plokštumos lygiagrečios.
21.    Montuojant fasadų langus reikia įvertinti jų matmenų įtaką garso izoliavimo rodiklio sumažėjimui, kaip parodyta 1 lentelėje.
 
1 lentelė.    Lango matmenų įtaka garso izoliavimo rodiklio sumažėjimui
Bendras lango plotas
Garso izoliavimo rodiklio vertė
Iki 2,7 m2
Pagal deklaraciją
Nuo 2,7 m2 iki 3,6 m2
- 1 dB
Nuo 3,6 m2 iki 4,6 m2
- 2 dB
Virš 4,6 m2
- 3 dB
 
22.    Montuojant langus ir duris turi būti kokybiškos jungiamosios siūlės tarp mūro ir lango ar durų, vengiant šalčio tiltų, tuo pačiu užtikrinant ir nepralaidumą garsui. Montuojant langus ir duris pagrindinė taisyklė yra ta, kad jungiamoji siūlė turi būti visiškai užsandarinta (net mažiausias nesandarumas ar pažeidimas gali žymiai pabloginti garso izoliavimo savybes). Sujungimai su yra naudingesni nei lygūs (padidina garso energijos nuostolius). 4 pav. pavaizduoti keli konstrukciniai sprendiniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, montuojant ir sandarinant aukštus garso izoliavimo reikalavimus atitinkančių langų ir durų konstrukcijas.
23.    Naudojant sandarinimo tarpiklius reikia laikytis gamintojo nurodyto suspaudimo laipsnio, norint pasiekti gerų garso izoliavimo savybių. Be sujungimo siūlių garso izoliavimui turi nemažą įtaką specialios medžiagos (tinkas, dengiamieji profiliai, sandarikliai).

image

                4 pav.          Langų ir durų sandarinimo sistemų konstrukciniai sprendiniai a), b) ir c).
 
24.    Prieš sandarinimą reikia patikrinti, kad siūlės matmenys būtų apie 20-30 mm. Sandarinimo medžiagos turi būti suderintos su lango rėmu, durų stakta ir sienos mūru. Šiuo metu dažniausiai naudojamos silikoninės sandarinimo medžiagos, bet jas naudojant reikia atsižvelgti į tai, kad yra neutralios, šarminės ir rūgštinės polimerinės sistemos, kurių taikymo sritį apibrėžia gamintojas. Geriausia yra taikyti projekte nurodytas medžiagas.
25.    5 pav. parodyta sandarinimo medžiagų panaudojimo veiksmai ir jų eiliškumas. Pirmiausia reikia įdėti sandarinančią medžiagą, kaip parodyta 5 pav. (1). Toliau (2) apklijuojami su siūlės kraštais besiribojantys paviršiai (šio punkto kartais galima nevykdyti), įpurkšti sandariklį skersai skylės (3), mentele išlyginti glaistą (4) ir galutinai - nuimti užklijuotą juostą. Nerekomenduojama tvirtinti trijų kraštų ir daryti trikampių sujungimo siūlių, nes gali atsirasti įtrūkimų.
 

image

                         5 pav.          Sandarinimo medžiagų panaudojimo veiksmai ir eiliškumas
 
 

Gyvenamųjų pastatų perdangos ir jų elementai

 
26.    Buto garso izoliavimą nuo viršuje ir apačioje esančių patalpų apsprendžia tarpaukštinės perdangos. Saugantis nuo smūgio triukšmo, jas reikėtų daryti storas ir sunkias. Todėl, kaip papildoma priemonė garso izoliavimui pagerinti, po grindų danga paprastai dedamas elastingas sluoksnis, o kartais naudojamos kabamosios lubos.
27.    Kai perdanga yra surenkama iš tuštymėtų ar kitokių perdenginio plokščių, tarpai tarp jų turi būti kruopščiai užsandarinti (6 pav.).
28.    Tuštymėtos perdangos konstrukcija neturi garso izoliuojančių savybių atsargos, dėl to tiesiogiai ant jos negalima kloti grindų dangų iš linoleumo ant pluoštinio pagrindo, kuris 1 dB sumažina ore sklindančio garso izoliavimą
29.    Perdangos storis, kai jis yra parenkamas pagal stiprumo reikalavimus yra nepakankamas apsaugoti nuo triukšmo. Papildomai naudojamos garsą izoliavimą pagerinančios medžiagos, kurių tipas, kiekis, taip pat, kaip ir išlyginamojo sluoksnio storis, turi būti nurodytas projekte. Bet kokie medžiagų pakeitimai gali būti atliekami tik akustinių skaičiavimų pagrindu.

image

                          6 pav.          Perdangų sujungimo konstruktyvinio sprendimo schemos
 
                          1 - perdanga; 2 - pertvara; 3 - betonas; 4 - sandariklis ; 5 - skiedinys.
 
30.    Grindys ant garsą izoliuojančio sluoksnio privalo neturėti jokių kietų ryšių (garso tiltelių) su laikančiąja konstrukcija ir kitomis jas supančiomis statinio konstrukcijomis (7 pav.). Taip įrengtos grindys vadinamos plaukiojančios (judriosios) ir yra pagrindinis dabar statybose naudojamas konstrukcinis sprendinys. Judrusis išlyginamasis betono sluoksnis turi būti atskirtas pagal visą kontūrą nuo sienų ir kitų statinio konstrukcijų 10-20 mm pločio tarpu, užpildytu garsą izoliuojančia medžiaga ar kitu gaminiu, pvz., minkšta medžio pluošto plokšte, gaminiais iš porėto polietileno, kitomis tampriųjų savybių turinčiomis medžiagomis ir pan. Medinės grindys ant gulekšnių turi būti atskirtos pagal visą kontūrą nuo sienų ir kitų statinio konstrukcijų.

image

            7 pav.          Grindų ant garsą izoliuojančio sluoksnio jungties su siena (pertvara) mazgo
                                                          konstrukcinio sprendinio schema:
 
1- laikančioji tarpaukštinės perdangos dalis; 2- betoninis grindų išlyginamasis sluoksnis; 3 - grindų danga; 4 - garsą izoliuojančios medžiagos sluoksnis; 5-7 - grindjuostė; 6 - siena; 8 - medinės grindys ant gulekšnių.
 
31.    Dviejų gretimų kambarių juodgrindės bei grindys neturi liestis. Tai apsaugo nuo struktūrinio triukšmo bei vibracijos, kylančios vaikštant, perdavimo. Judriosios grindys su dekoratyvine danga virš betoninės monolitinės perdangos įrengiamos atskirai (8 pav.).
32.    Ypatingas dėmesys reikalingas, kai patalpoje yra langai iki grindų ar balkono durys. Tuomet reikia įsitikinti, kad betonuojamas išlyginamasis sluoksnis liko atskirtas izoliuojančiu sluoksniu nuo durų ar lango angos apačios ir nesusidarė standus kontaktas su siena.
33.    Jeigu perdangos plokščių paviršius lygus, garsą izoliuojantis sluoksnis klojamas tiesiai ant kruopščiai nuvalytų perdangos plokščių. Kai perdangos plokščių paviršius nelygus, prieš klojant izoliacinį sluoksnį perdangos paviršių būtiną išlyginti. Garsą izoliuojančių sluoksnių sandūrose neturi būti jokių skylių ir tarpų.
34.    Dedant garsą izoliuojančius sluoksnius tarpaukštinėse perdangose su medinėmis grindimis, po gulekšniais patikrinti ar nėra kontaktų tarp grindų ir sienų, tarp grindų ir perdangos plokščių.
35.    Įrengus šildymo stovą perdangos konstrukcijoje patikrinti, ar teisingai užtaisyta perdangos anga ir ar jis nesiliečia su grindimis, kaip parodyta 9 pav.

image

8 pav.          Judriųjų grindų su dekoratyvine danga virš betoninės monolitines perdangos sujungimo
                   su daugiasluoksne karkasine pertvara pagal akustinius reikalavimus schema:
 
1 - gelžbetoninė perdanga; 2 - išlyginamasis sluoksnis; 3 - metalinio karkaso kreipiamoji su elastiniu tarpikliu; 4 - grindų šildymo elementai, 5 - garsą ir šilumą izoliuojantis sluoksnis, 6 -judriųjų grindų viršutinis išlyginamasis betono sluoksnis; 7 - grindų danga; 8 - grindjuostė; 9 - gipso kartono plokštė; 10 - garsą sugeriančios medžiagos užpildas; 11 - metalinio rėmo statramstis.
 
 

Inžinerinės įrangos įrengimas atitvarose

 
36.    Neleidžiama montuoti vandens tiekimo, šildymo ir kitos paskirties vamzdžių per atitvaras tarp butų. Vandens tiekimo, šildymo ir kt. vamzdžiai turi būti pravedami per tarpaukštines perdangas ir atitvaras tarp kambarių (pertvaras) elastinėse movose (iš porėto polietileno ir kitų tampriųjų medžiagų), kurios neleistų atsirasti vamzdžių temperatūrinėms deformacijoms, dėl kurių būtų pažeistas hermetiškumas (9 pav.).

image

                9 pav.          Šilumos vamzdžio montavimo per tarpaukštinę perdangą schema:
 
        1 – atitvara; 2 – betonas arba skiedinys; 3 – garsą izoliuojančios medžiagos sluoksnis; 4 –
          išlyginamasis grindų sluoksnis; 5 – perdanga; 6 – elastinė mova; 7 – apšildymo vamzdis.
 
37.    Paslėpta elektros instaliacija sienose tarp butų ir pertvarose turi būti įrengta atskiruose kiekvienam butui kanaluose. Tuštumos paskirstymo dėžutėms ir rozetėms įrengti neturi būti praeinančios kiaurai. Jeigu kiaurinės skylės būtinos pagal numatytus technologinius sprendinius, numatyti įtaisai turi būti įrengti tik iš vienos pusės. Laisvoji tuštumos dalis užtaisoma ne mažesnio kaip 40 mm storio gipso arba kitokios rišamosios medžiagos skiedinio sluoksniu.
38.    įrengiant paskirstymo dėžutes ir rozetes atitvarose tarp butų kiekviena iš jų turi būti papildomai izoliuojama. Esant galimybei geriau naudoti kištukines rozetes ir jungiklius, kurių įstatymui plokštėse nepjaunamos skylės.
39.    Laido išvadą iš perdangos į lubų šviestuvą reikia numatyti ne kiauroje tuštumos dalyje. Jeigu kiaurinės skylės būtinos pagal perdangos gamybos technologiją, skylė turi būti sudaryta iš dviejų dalių. Viršutinė didesniojo skersmens dalis turi būti užpildoma skiediniu, žemutinė - garsą sugeriančia medžiaga, pvz., ypatingai plonu stiklo pluoštu ir iš lubų pusės uždengta skiedinio sluoksniu arba sandariu dekoratyviniu dangteliu .
40.    Vėdinimo blokų konstrukcija turi užtikrinti sienelių, kurios skiria kanalus (ortakius), vientisumą (juose neturi būti kiaurinių skylių, įtrūkimų, plyšių). Horizontali ventiliacijos blokų sandūra turi užtikrinti, kad triukšmas nesklis per nesandarumus iš vieno į kitą kanalą.
41.    Vėdinimo, kondicionavimo ir orinio apšildymo sistemose triukšmo šaltiniai yra ventiliatoriai, kondicionieriai, apšildymo agregatai (kaloriferiai), reguliuojantys įtaisai oro teikimo sistemose (vožtuvai, sklendės ir kt), oro paskirstymo įtaisai, ortakių posūkiai ir išsišakojimai, siurbliai ir kondicionierių kompresoriai. Jų montavimas pastatuose turi būti atliekamas griežtai vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Jų triukšmo akustinės charakteristikos turi būti nurodytos tiekėjo.
42.    Gyvenamajame name šalia liftų turi būti įrengtos patalpos, kurioms nebūtina padidinta apsauga nuo triukšmo (prieškambariai, koridoriai, virtuvės, sanitariniai mazgai). Visos liftų šachtos turi būti ant atskiro pamato ir atskirtos nuo kitų konstrukcijų 40-50 mm akustine siūle.
43.    Vamzdynų sistemose, pastate įkomponuotoms siurblinėms, individualiems apšildymo punktams, katilinėms reikia numatyti tamprius intarpus iš gumuoto audinio rankovės (kai kuriais atvejais armuotas metalinėmis spiralėmis). Intarpus įrenginėti kiek galima arčiau prie siurblių.
44.    Sandūros tarp vidinių atitvarų, o taip pat tarp jų ir kitų gretimų konstrukcijų turi būti tokios, kad jose statant ir eksploatuojant statinį neatsirastų kiaurymių ir nesandarumų, kurios žymiai sumažintų pertvarų izoliacines savybes.
45.    Sandūrose, kuriose, nežiūrint į tai, kad buvo priimtos konstrukcinės priemonės, eksploatacijos metu veikiant apkrovai galimi jungiamųjų elementų tarpusavio poslinkiai, temperatūriniai poslinkiai ir įvairios deformacijos, būtina taikyti nekietėjančias hermetizuojančias tampriąsias medžiagas ir gaminius, kurie priklijuojami prie jungiamųjų paviršių.
46.    Sandūras tarp laikančiųjų sienų elementų ir į juos atsiremiančių perdangų būtina užpildyti skiediniu ar betonu. Jeigu veikiant apkrovoms arba esant kitiems poveikiams siūlės gali suirti, turi būti numatytos priemonės, kurios neleistų susidaryti sandūrose kiaurinių įtrūkimų.
47.    Sandūros tarp laikančiųjų vidinių sienų elementų paprastai užpildamos skiediniu ar betonu. Susiję jungiamųjų paviršių elementų paviršiai gali sudaryti tuštumą (šulinį), kurios matmenys užtikrina galimybes ją sandariai užpildyti betonu ar skiediniu per visą elemento aukštį. Būtina numatyti priemones, apribojančias jungiamųjų elementų tarpusavio poslinkius (įtaisyti kaiščius, suvirinti pamatines detales ir kt). Jungiamosios detalės, armatūros iškyšos ir t.t. neturi trukdyti užpildyti tuštumą betonu ar skiediniu. Sandūras užpildyti rekomenduojama nesusitraukiančiu (besiplečiančiu) betonu ar skiediniu.
48.    Surenkamųjų konstrukcijų jungiamųjų elementų konfigūracija ir matmenys, turi užtikrinti hermetizuojančių medžiagų ir gaminių (kai numatyta juos panaudoti) kokybišką įdėjimą, priklijavimą fiksavimą ir būtiną suspaudimą.
 
 

Darbų pridavimas

 
49.    Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamas naudojimui [5.6], turi būti nustatyta jo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais. Matavimai vykdomi bent 5% pastato ir/arba jo elementų. Mažiausias elementų skaičius yra trys. Pastato konkrečios paskirties patalpos gali būti klasifikuojamos, jei kiekvienoje iš jų atlikti akustiniai matavimai. Nustatyta pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu.
50.    Garso klasifikavimo protokole turi būti pateikta tokia informacija:
50.1.        pastato (jo dalies) vidaus aplinkos garso klasė;
50.2.        pastato išorės aplinkos garso klasė. Jei pastato išorės garso klasė nenustatoma, tai išorės aplinkos garso klasifikavimo protokole turi būti pažymėta :"Neklasifikuota";
50.3.        klasifikavimo atlikimo data;
50.4.        pastato statybos užbaigimo metai;
50.5.        paskutinės klasifikavimo atitikties patikros data;
50.6.        patikrą atlikusios organizacijos pavadinimas ir jos akreditavimo nuoroda;
50.7.        panaudoti matavimo metodai su nuorodomis į atitinkamus apsaugos nuo triukšmo rodiklių matavimo standartus;
50.8.        akustinių matavimų atlikimo data;
50.9.        patikrintų objektų vienetų skaičius bei kita su ja susijusi informacija;
50.10.    rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pastato konstrukcijose padarytų pakeitimų aprašymas;
50.11.    kiti svarbūs arba galintys paveikti apsaugos nuo triukšmo sąlygas ir klasifikavimo įvertinimo veiksniai.
 
 

V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
51.    Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba Statybos taisyklių elektroninės sistemos „STATAI“ nare ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jos yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant šiose Taisyklėse aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę Statybos taisyklių versiją.
Elektroninės Statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse [5.7].
Įmonė gali pasitvirtinti ir griežtesnius nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse reikalavimus.
52.    Galiojančia elektroninės Statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nutylėjimą laikoma sutarties su Užsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia STATAI sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent kitaip būtų nurodyta sutartyje. Galiojančia popierine Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija.
53.    Visi ginčai tarp Rangovų ir Užsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
54.    Išimties atvejais, atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir projekto autoriais, gali būti pasirinkta kita atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, bet nepabloginant produkto ir nepažeidžiant jam keliamų reikalavimų.
 
 
 
image