Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas v1_2008.04.18

Versija spausdinimuiVersija spausdinimuiSiųsti drauguiSiųsti draugui
Kitos straipsnio versijos:

Nėra


ST 2491109.01:2008  "Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas"
Rengė:  Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija
Recenzavo:  Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija
© RESPUBLIKINĖ LANGŲ IR DURŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJA   Reg. Nr. 2008-04-18. Įsakymo Nr. 01
DĖMESIO!!!
 
Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidiumo 2010-01-06 dienos sprendimu nutarta įtraukti Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos parengtas, recenzuotas ir patvirtintas statybos taisykles ST 2491109.01:2008 "Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas" į elektroninės Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių versijos apimtį.
 
Tokiu būdu statybos taisykles ST 2491109.01:2008 "Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas" naudoti suteikiama teisė ir yra privaloma LSA ir STATAI sistemos nariams.
 
 
TURINYS
 
 


Įvadas

 
          Langų ir durų montavimo taisykles paruošė Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos (RLDGA) prezidiumo sukurta darbo grupė, sudaryta iš asociacijos įmonių kvalifikuotų specialistų.
Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija 2000 metais yra išleidusi taisykles (ST 249 1109.01.2000) Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas. Tačiau, įvertinant tai, kad per praėjusį laikotarpį langų, durų ir jų konstrukcijų pramonėje buvo įdiegta nemažai naujovių, lango sistemoje naudojami tobulesni varstymo mechanizmai, atsirado naujų sandarinimo medžiagų, kurios nustato kitus reikalavimus lango montavimui, tuo pačiu žymiai pagerindamos jo kokybę- tapo būtina tobulinti ankstesnes montavimo taisykles.
          Žinovų įsitikinimu, šiuolaikinio lango teikiami privalumai net 70 % priklauso nuo to, kaip kvalifikuotai buvo atlikti lango montavimo darbai ir kokiomis medžiagomis buvo užsandarinamas tarpas tarp lango (durų) rėmo ir sienos.
          Tarpas tarp sienos ir rėmo turi būti užpildytas tokia medžiaga, kuri būtų atspari visoms nepalankioms sąlygoms. Kuo langas sandaresnis, tuo patalpa šiltesnė.
          Tačiau dėl naujo lango sandarumo patalpoje padidėja oro drėgnumas, garai (ypač žiemos metu) kondensuojasi ir, nesant geram lango sumontavimui, sienos paviršius apie langą atvėsta ir lango kraštas drėksta. Geri langai patalpoje reikalauja pastovaus patalpos vėdinimo. Šią problemą galima išspręsti tinkamai parinkus apkaustus, t.y., įrengus mikroventiliaciją. Asociacijos įmonės- tiekėjos gali pasiūlyti visą eilę gerų medžiagų ir apkaustų, kurie užtikrina gerą lango montavimą, patikimumą ir mikrovėdinimą.
          Šios taisyklės paruoštos išnagrinėjus daugelio valstybių, pirmaujančių langų profilių gamintojų medžiagų tiekėjų, kai kurių užsienio valstybių technikos institutų patirtį ir sprendimus.
Taisyklėse nenagrinėjama ir nėra pasiūlymų, kaip turėtų būti įrengta anga, į kurią bus montuojamas langas ar durys, už tai atsako pastato statytojas ir tai nagrinėjama statybos darbų vykdymo taisyklėse. Tačiau lango montavimo taisyklėse pakanka informacijos, kuri reikalinga plastikinių, aliumininių ir medinių langų bei jų konstrukcijų teisingam montavimui.
          Leidinys skirtas profesionaliems montuotojams, atliekantiems langų, durų montavimą rekonstruojamuose ir naujai statomuose statiniuose.
          Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos sukurta darbo grupė, ruošusi šias taisykles, laukia profesionalių atsiliepimų ir pasiūlymų šio leidinio tobulinimui ateityje.
          Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, kaip šių taisyklių autorė, draudžia šį leidinį naudoti kaip pagrindą kuriant kitas taisykles arba kaip dokumentą įmonėms ne asociacijos narėms.


I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1.        Šios statybos taisyklės keičia 2000-04-19 Aplinkos ministerijoje įsakymu Nr.01-07 įregistruotas taisykles ST 2491109.01:2000, kurios netenka galios.
2.        Statybos taisyklės ST 2491109.01:2008 parengtos laikantis STR.1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais bei sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis, technine literatūra.
3.        Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamus darbų būdus, kokybės reikalavimus ir taikomos vykdant langų, durų ir jų konstrukcijų montavimą.
4.        ST 2491109.01:2008 nustatomi pagrindiniai reikalavimai darbų atlikimo technologijai ir kokybei, nurodomos leidžiamos nuokrypos, nustatoma medžiagų ir gaminių priėmimo tvarka.
5.        Šiomis taisyklėmis leidžiama naudotis tik Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos narėms.
6.        Šios statybos taisyklės įgauna teisinę galią ir privalomumą, kai jos įtraukiamos į sutartis tarp gamintojo ir užsakovo.
 

II skyrius. NUORODOS

 
7.          Statybos taisyklės parengtos laikantis tokių galiojančių dokumentų bei standartų:
7.1.       Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr.32-778; 2001, Nr.101-3597; 2002, Nr124-5625; 2003, Nr.104-4649, Nr.123-5592; Nr.73-2545; 2005, Nr.143-5175)
7.2.       STR 1.0.05:2002 “Normatyviniai statybos techniniai dokumentai” (Žin., 2002, Nr. 42-1586. Ketimas:Žin, 2003, Nr.37-1634. Keitimas: Žin.,2004, Nr.25-780. Keitimas:Žin., 2004, Nr.56-1952. Keitimas: Žin.,2004, Nr.90-332. Keitimas:Žin., 2004, Nr.166-6079. Keitimas: Žin., 2005, Nr.110-4020) ;
7.3.       STR 2.01.01(06):1999 “Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas” (Žin., 1999, Nr. 107-3120. Keitimas: Žin., 2002 Nr.9-4343));
7.4.       STR 2.05.01:2005 “Pastatų atitvarų šiluminė technika” (Žin., 2005, Nr. 100-3733);
7.5.       Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2002., Nr. 54-2150);
7.6.       STR 1.09.05:2002 “Statinių statybos techninė priežiūra” (Žin., 2002, Nr. 43-1638).
7.7.       STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai” (Žin., 2002, Nr. 43-1638. Keitimas; Žin., 2004, Nr.116-4349. Keitimas: Žin., 2005 Nr.93-3473. Keitimas: Žin., 2005, Nr.104-3863).
7.8.       STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimų durys“ (Žin., 2006 Nr. 18-643).
 

III skyrius. SANTRUMPOS

 
8.             Siekiant sutrumpinti dažnai tekste pasikartojančių tarnybų, pareigybių ir kitokių terminų pavadinimus, taisyklėse vartojamos tokios santrumpos:
8.1.       UAB – uždaroji akcinė bendrovė;
8.2.       STR – statybos techninis reglamentas;
8.3.       SV – statybos vadovas;
8.4.       TP – statinio statybos techninis prižiūrėtojas;
8.5.       SSV – statinio statybos vadovas;
8.6.       KVS – kokybės valdymo sistema;
8.7.       RLDGA - Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija
 

IV skyrius. TRUMPOS ŽINIOS APIE LANGŲ IR DURŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJĄ

 
          Šiuo metu Lietuvoje plastikinius, medinius langus ir duris gamina keli šimtai įmonių. Didesnė jų dalis gamina plastikinius langus. Langų, durų gamybai naudojami įvairiausi profiliai, varstymo mechanizmai, įvairios sandarinimo medžiagos. Gaminamų langų ir durų gausa (ypač plastikinių) sukelia nemažai problemų vartotojui statant ar rekonstruojant būstą: kaip pasirinkti gamintoją; kaip įvertinti langų gamintojų produkcijos kokybę. Sprendžiant šias problemas didžiausi Respublikos langų ir durų gamintojai, profilių langams gamintojai, varstymo mechanizmų ir sandarinimo medžiagų tiekėjai 1999 metais susibūrė į Respublikinę langų ir durų gamintojų asociaciją (RLDGA). Asociacija kartu su valstybinėmis institucijomis, statybininkais, projektuotojais, o taip pat pasitelkdama į pagalbą mokslinį ir patyrusių gamybininkų potencialą, atlieka ne tik švietėjišką veiklą visuomenės tarpe propaguodami Lietuvoje gero lango gamybą, bet inicijuoja, užsako, kuria ir finansuoja naujų standartų, reglamentų ir statybos taisyklių išleidimą. Asociacija kartu su Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetu TK-60 “Langai ir durys” paruošė Laikinąjį Lietuvos standartą LST 1514 “Langai ir išorės įėjimo durys”, kuris įsigaliojo 2004m.lapkričo mėn. Asociacijos narių pastangomis buvo paruoštas ir 2006 m. vasario 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-62 patvirtintas statybos techninis reglamentas “Pastatų konstrukcijos. Langai ir išorės įėjimo durys.”.
          2004-04-19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.159 buvo patvirtintos asociacijos paruoštos “Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo statybos taisyklės” ST 2491109.01.2000. Šių taisyklių, taip pat UAB “Megrame” 2003 metais paruoštų “Langų, durų ir jų konstrukcijų matavimas”, “Montavimo vadovas” leidinių pagrindu paruoštas šis “Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo statybos taisyklių” leidinys.
 

V skyrius. MATAVIMAS

 
Langų montavimas prasideda nuo matmenų.
 
Langų montavimui turi esminės reikšmės teisingai atlikti matavimai. Gamintojo atstovas, analizuodamas statybos sąlygas montavimo vietoje, turi įsivaizduoti kelis svarbius dalykus:
          -     gaminių užnešimą iki angos;
          -     gaminių tvirtinimo angoje būdas;
          -     kokiom priemonėm bus užtikrinta tinkama garso izoliacija;
          -     ar bus naudojami palangių profiliai, palangės;
          -     montažinių tarpų siūlių storį, atsižvelgiant į gaminį (žr. punktą „Montavimas“);
          -     ar būtini specialūs reikalavimai, siekiant išvengti mechaninių pažeidimų statybos metu.
Taip pat, būtina atsižvelgti į kritinius langų matmenis ir vengti tokių gaminių užsakymo bei paaiškinti klientui kokios dėl to problemos gali kilti ateityje.
Tik įvertinus kiekvieną iš minėtų sąlygų pavyks išvengti „šilumos tiltelių“, užtikrinti garso izoliaciją, panaikinti neleistinas statines apkrovas, užtikrinti apsaugą nuo galimo įsilaužimo ir t.t.
 

5.1. Matavimų atlikimas

 
1.             Matuojant tris kartus patikrinamas lango angos aukštis (kairėje, viduryje, dešinėje) ir plotis (viršuje, viduryje, apačioje), žiūrėti pav.1.
2.             Teleskopiniu matuokliu ir gulsčiuku galima nustatyti, ar išmūryta anga yra stačiakampė. Kita galimybė patikrinti kampus yra matmenų palyginimas. Tam išmatuojamos abi angos įstrižainės ir palyginamos. Jei matmenys skiriasi, 90° kampo nėra.
 
                                                          Pav. 1  Lango angos matavimas

image

 

5.2 Varstymo krypčių apibrėžimas

 

Nustatant varstymo kryptį langų gamintojas turi apie tai paklausti užsakovo, jei kryptis nepakankamai aiškiai nurodyta brėžiniuose (žr. pav. 2)

                                                          Pav. 2   Varstymo nustatymas

image

 
“Ištisine” linija žymima varčios varstymo kryptis į stebėtoją. “Brūkšninė” linija rodo, kad varčia atidaroma nuo stebėtojo (žr. pav 3).
 
                                                          Pav. 3  Varstymo žymėjimas

image

 

5.3 Kitos sąlygos

 
          -     Projektuojant duris visi matmenys orientuojami į standartinius matmenis antžeminėje
                statyboje. Už šių matmenų išlaikymą ir metro atžymos padarymą atsako pastato statytojas.
          -     Metro atžyma yra atžyma, esanti lygiai 1 m virš gatavų grindų paviršiaus (OFF) aukštyje.
          -     Ji daroma visose patalpose netoli durų ir langų. Niveliavimo prietaisų ir lazerinių prietaisų
                pagalba metro atžyma gali būti projektuota į pageidaujamą vietą (žr. Pav. 4).
 
                                               Pav. 4  Vieno metro atžymos projektavimas 

image 

                                                                   Tolerancijų sąvokos
 
                                                      Pav. 5  Tolerancijų sąvokos pavyzdys

image

image

 
Lango angos matmenys:                     Lango matmenys:
Ribiniai nukrypimai     ± 12 mm         Ribiniai nukrypimai     ±  2 mm
Matmenų tolerancija      24 mm          Matmenų tolerancija       4 mm
 
Rekomenduojami montažinių tarpų dydžiai montuojant langų blokus, pateikti lentelėje Nr. 1.
 
                                                 Lentelė 1  Minimalus siūlių plotis b, mm

image

Pastaba: daugiau apie siūles žiūrėti VIII skyrių.
 
* Šie minimalūs siūlių pločiai turi būti išlaikomi tada, kai tarp jungimo elementų nebuvo palikta tarpo išsiplėtimui.
Maksimalus siūlėje naudojamų sandarinimo medžiagų išsiplėtimas išsiaiškinamas su jų tiekėju, kad būtų išvengta sandariklio plyšimų.
 

VI skyrius. LANGO ANGOS PARUOŠIMAS MONTAVIMUI

 

6.1. Senų langų išmontavimas

 
Langų išmontavimas apima šiuos svarbius žingsnius:
 
          -     Prieš atliekant išmontavimo darbus, būtina palyginti senų langų dydžius su naujų langų
                dydžiu.
          -     Apsaugoti konstrukcijos elementus nuo užteršimo arba pažeidimų.
          -     Senų langų utilizavimas pagal galiojančias taisykles yra speciali paslauga ir apmokama
                pagal atskirą susitarimą.
          -     Naudojant laužtuvus ir pan. senų langų išmontavimui angokraščiams apsaugoti būtina
                naudoti apsaugines kaladėles.
          -     Išmontuotas detales, taip pat statybines šiukšles (tinko likučius ir pan.) būtina išnešti iš
                patalpos iki pradedant montuoti naujus langus.
          -     Atsiradus pažeidimams, būtina tą pačią dieną pranešti apie juos montavimo vadovui arba
                užsakovui.
 

6.2. Reikalavimai montažinio tarpo paviršių paruošimui

 
Išorinių ir vidinių angokraščių briaunose bei paviršiuose negali būti daugiau kaip 5 mm aukščio (gylio) išmušimų, tuštumų, skiedinio sąnašų ir kitokių pažeidimų. Defektinės vietos turi būti užglaistytos vandeniui atspariais mišiniais. Sienos angos tuštumos (pavyzdžiui, ertmės plytų mūro apdarinio ir pagrindinio sluoksnių sandūroje, perdangų ir mūro sandūros vietose, taip pat tuštumos, susidariusios išimant staktą, kada keičiami langai) turi būti užpildytos intarpais iš kietos šiltinamos medžiagos arba antiseptinės medienos.
Tepalais užterštus paviršius būtina nuriebalinti. Purios, byrančios paviršių dalys turi būti sutvirtintos (apdorotos rišikliais ar specialiomis plėvelėmis).
Prieš naudojant izoliacines medžiagas, montažiniuose tarpuose nuo langų angų ir konstrukcijų paviršių turi būti nuvalytos dulkės ir purvas, o žiemą – sniegas, ledas, šerkšnas, paviršių reikia pašildyti.
 

6.3. Prieš montavimą

 
Prieš montavimą reikia patikrinti:
 
          1.       Užleidimų palyginimas
          2.       Ar visi užsakyti langai pateikti?
          3.       Ar kiekvienas langas stovi prie atitinkamos angos?
          4.       Ar angos paruoštos montavimui, ar jas reikia parengti?
          5.       Ar buvo išlaikytos sutartos tolerancijos?
          6.       Ar su klientu buvo suderinti gaminių tvirtinimo mazgai?
          7.       Langų angoms nustatyti lentelėje Nr.1 pateikti leidžiami matmenų nukrypimai.
          8.       Jei dėl leidžiamų nukrypimų neišlaikymo ar nukrypimų nuo pateiktos situacijos statyboje
                    reikalingos papildomos priemonės, dėl jų turi būti susitarta prieš pradedant montavimą.
 
 
                                                                      Ribiniai nukrypimai
 
Lentelė Nr.1
Angos
 
Ribiniai nukrypimai, mm
nominaliems matmenims, m
 
iki 3
virš 3 iki 6
Angos langams, durims, įstatomiems elementams
± 12
± 16
Tos pačios angos, bet su paruoštais angos paviršiais
± 10
± 12
 



VII skyrius. GAMINIŲ TVIRTINIMAS ANGOJE

 

I Skirsnis Įvairios tvirtinimo priemonės

 
                                                        1 pav.  Lango montavimo schema

image

 
                                                          2 pav.  Durų montavimo schema
 
 
image
 
Pastaba: Langų ir durų montavimo schemos analogiškai taikomos tiek plastiko, tiek aliuminio, bei medžio konstrukcijų montavime.
 
1. Rėmo diubeliai:
1.1         Juos veikia stūmimo, skersinio tempimo ir lenkimo apkrovos. Todėl rėmo diubelių naudojimas, ypatingai esant didelėms apkrovoms, dėl reikalingo atstumo tarp sienos ir rėmo yra ribotas.
1.2         Reikia atsižvelgti į  atitinkamą matmenų parinkimą pagal gamintojo nurodymus. Rėmo diubelių privalumas yra tas, kad rėmas gali slysti per įvores ir taip užtikrinama galimybė plėstis. Ypatingai gerai tinka metaliniai diubeliai nuo Æ8 iki Æ10 mm.
1.3         Naudojant juos apatiniame horizontaliame rėme, diubeliai turi būti labai gerai užsandarinti. Kitaip įsiskverbiantis vanduo gali padaryti daug žalos.
 
                                                    3 pav.  Staktos tvirtinimas rėmo diubeliu
 
image
 
1.4         Rėmo diubeliai tinka montuojant į: betoną, pilnavidures plytas, klintines plytas, akytas plytas, akytas klintines plytas, tuščiavidurius blokus, pemzą, dujinį betoną, gamtinį akmenį ir t.t.
1.5         Minimalus tvirtinimo gylis – 30 mm.
 
Privalu atsižvelgti į gamintojų pateiktus duomenis!
 
2. Rėmo tvirtinimo varžtai:
2.1         Rėmo tvirtinimo varžtai yra specialūs varžtai, kuriais tiesiogiai, be diubelių, tvirtinamas rėmas prie mūro.
2.2          Jie naudojami kaip paprasti diubeliai, tik nereikia gręžti tokių didelių skylių. Rėmo tvirtinimo varžtus veikia tokios pat apkrovos, kaip ir diubelius. Jie parenkami ir naudojami pagal gamintojo nurodymus.
 
                                                    4 pav.  Staktos tvirtinimas rėmo varžtu
 
image
 
2.3         Naudojant juos apatiniame horizontaliame rėme, varžtai turi būti labai gerai užsandarinti. Kitaip įsiskverbiantis vanduo gali padaryti daug žalos.
2.4         Rėmo tvirtinimo varžtai tinka montuojant į: betoną, pilnavidures plytas, klintines plytas, akytas plytas (min 2 sienelės), pemzą, lengvąjį betoną, medį ir t.t.
2.5         Minimalus tvirtinimo gylis – 30 mm.
 
Privalu atsižvelgti į gamintojų pateiktus duomenis!
 
3. Mūro inkaras:
3.1         Mūro inkarai yra palyginti lankstūs, todėl jie gerai kompensuoja rėmo ilgio pasikeitimus. Mūro inkarai gali kompensuoti tik vertikaliai lango plokštumai veikiančias jėgas.
3.2         Juos reikia naudoti ten, kur yra rėmo diubeliams per mažas atstumas nuo krašto arba diubelių negalima užsandarinti.
3.3         Rėmo inkarai tiksliai tinka į rėmo nugarėlę ir juos galima naudoti įvairiais atvejais.
 
                       5 pav.  Staktos tvirtinimas mūro inkaru (Cinkuoto plieno tvirtinimo plokštelė)
 
image
 
3.4         Montavimo eiga: Mūro inkaras viena kojele įstrižai įstatomas į rėmo nugarėlę ir prispaudžiamas taip, kad antroji kojelė tvirtai užsifiksuotų. Pagrindo plokštelė papildomai varžtu prisukama prie rėmo. Tada galima pasukti tvirtinimo kraštinę, ją sulenkti ir statyti langą.Mūro inkarai tvirtinami prie pastato konstrukcijos specialiais varžtais ir diubeliais.
 


II Skirsnis  Minimalus rėmo diubelio įgilinimas

 
                                       6 pav.  Rėmo diubelio įgilinimas į skirtingas medžiagas
 
image
 
image
 

III Skirsnis  Minimalus rėmo tvirtinimo varžto įgilinimas

 
                                         7 pav.  Rėmo diubelio įgilinimas į skirtingas medžiagas
 
image 
 
image
 


IV Skirsnis  Langų ir balkono durų sujungimas su slenksčio konstrukcija

 
1.           Langai ar balkono durys turi būti montuojami taip, kad į pastatą nepatektų kritulių vanduo.
2.           Slenksčio aukštis:
2.1         Reikia skirti, ar už durų yra plokščias stogas, ar balkonas. Jei prijungimo vieta apsaugota (uždengtas stogas, ne iš vėjuotos pusės) galima atsisakyti nereikalingo aukšto slenksčio,  trukdančio eksploatacijai.
2.2         Praktikoje yra tokios galimybės:
 
              1. Normalus atvejis:                                   Slenksčio aukštis 150 mm
              2. Su vandens nuvedimu                            Slenksčio aukštis 50 mm
                  prieš elementą
              3. Specialūs sprendimai,                             Slenksčio aukštis sutartinis  
              priklausantys nuo objekto
 
 
image
 
 
                                   10-11 pav.  Specialūs sprendimai slenksčio aukštis sutartinis
 
image
 
 
image
 
 

V Skirsnis  Įėjimo durų sujungimas su slenksčio konstrukcija

 
    12 pav.  Įėjimo durų slenksčio įrengimo sprendimas, kai lauko ir vidaus grindų lygis vienodas arba
                                                                       svyruoja iki 20 mm
 
image
 
1.           Sandarinimo audinių tvirtinimas:
1.1         Ištempti sandarinimo audiniai turi būti  - priklausomai nuo konstrukcijos – mechaniškai pritvirtinami prie apatinio lango dėžutės ar rėmo profilio. Tam tinka ir mūsų kombinuotas balkono durų slenksčio profilis. Tarp jo ir rėmo turi būti prispaustas ir pritvirtintas sandarinimo audinys.
1.2         Šoninio prijungimo prie pastato apatinė konstrukcija turi būti tokia, kad  pro šią vietą neprasiskverbtų drėgmė.
1.3 Užsakovo reikalavimu galimi ir kiti suderinti sprendimai.
 
 

VI Skirsnis  Tvirtinimo priemonės medžio konstrukcijoms

 
                                              13 pav.  Tvirtinimas mūrvinėmis ir inkarais
 
image
 
 
                                      14 pav.  Tvirtinimas inkarais su sraigtu arba dubeliu.
 
image
 
 

VII Skirsnis  Tvirtinimo priemonės aliuminio konstrukcijoms


                  15 pav.  Tvirtinimo priemonės aliuminio konstrukcijų langams,vitrinoms ir durims
 
image
                                                                          Mūro inkaras
 
image
                                                                               Kaištis
 
image
                                                         Mūro inkaras su tvirtinimo elementu
 

VIII Skirsnis  Kiti tvirtinimai:

 
1.             Kiti tvirtinimai, tokie kaip plieno kampai, vamzdžiai ir pan. gali atlaikyti dideles apkrovas. Jie naudojami fasadų konstrukcijose ir esant kitiems dideliems apkrovimams. Jų tempiamosios ir liečiamosios apkrovos paskaičiuojamos statiškai.
2.             Visos tvirtinimo detalės turi būti bent minimaliai apsaugotos nuo korozijos.
3.             Drėgnose patalpose (baseinuose ir pan.) naudojamos nerūdijančio plieno tvirtinimo detalės.
4.             Parenkant tvirtinimo detalių dydžius atsižvelgiama į elementų nuosavą svorį ir papildomas apkrovas, tokias kaip vėjo apkrovimas, smūgių apkrovos atidarant ir uždarant.
 
   16 pav.  Tvirtinimo ankeris  su reguliuojamu atraminiu tilteliu. Naudojamas lango ar durų apačios
                                 tvirtinimui, kai konstrukcija išnešama į apšiltinimo sluoksnį .
 
image
 
 
image
 
 

IX Skirsnis  Tvirtinant

 
1.           Pagrindinis principas: Tvirtinimas atliekamas mechaniškai. Putos, klijai ir panašios medžiagos langų tvirtinimui netinka.
2.           Reikalavimai tvirtinant gaminius:
2.1.       Teisingai išgręžti skyles, nedirbti pneumatiniais įrankiais (išskyrus betone);
2.2.       Montuojant rėmo diubeliais reikia naudoti prailgintą grąžtą nes gręžimo patronu galima pažeisti lango pavišių. Jei reikia, naudoti briaunų apsaugos kampus iš PVC;
2.3.       Esant akytoms plytoms gręžti į skiedinio siūlę (apatinis tvirtinimas);
2.4.       Atsižvelgti į diubelių leistinąją apkrovą ir ilgį;
2.5.       Naudoti sistemai pritaikytus diubelius, varžtus, inkarus ir t.t.;
2.6.       Prapūsti ar kitaip išvalyti išgręžtas skyles;
2.7.       Priklausomai nuo statybinių medžiagų turi būti išlaikyti diubelių gamintojo nurodyti atstumai tarp ašių ir briaunų;
2.8.       Varžtus priveržti tolygiai ir  be įtampos į rėmą (naudoti varžtų sukimo prietaisus ir  dreles su sukimosi momento ribotuvu);
2.9.       Naudoti atraminių kaladėlių ir tvirtinimo elementų kombinaciją;
2.10.   Negalima kalti vinių, taip pat ir specialių, nes negalima užtikrinti kontroliuojamo jų fiksavimo.
 

X Skirsnis  Po tvirtinimo

 
1.       Įtvirtinus gaminį reikia:
1.1.    Patikrinti ar langas teisingai įstatytas horizontaliai, vertikaliai ir pagal ašis?
1.2.    Patikrinti ar tvirtai laikosi diubeliai?
1.3.    Išimti išlyginimo ir fiksavimo pleištus;
1.4.    Nuvalyti siūles (pašalinti šiukšles po gręžimo);
1.5.    Atlikti gaminio funkcionavimo kontrolę.
2.       Mediniai pleištai, naudojami langui išlyginti, nėra atraminės kaladėlės ir turi būti išimti įtvirtinus langą.
 

XI Skirsnis  Fasadinių aliuminio konstrukcijų tvirtinimas

 
1.       Montavimas (Tvirtinimo detalės ir konstrukcijos yra “SCHUCO“ FW 50+ aliuminio sistemos.)
 
1.1     Fasadinių konstrukcijų tvirtinimo principai:
 
Montuojant aliuminio – stiklo konstrukcija iš fasadinių aliuminio profilių būtina atlikti konstrukcijų skaičiavimus veikiančioms vėjo, nuosavo svorio apkrovoms. Tikrinami vertikalūs tiek horizontalūs konstrukcijų elementai, taip pat būtina patikrinti konstrukcijų tvirtinimo, pakabinimo mazgų laikomąją apkrovą.
Fasadinės konstrukcijos gali būti dviejų tipų taip vadinamos vieno aukšto arba dviejų aukštų išpildomosios schemos tipo.  Turint dviejų aukštų išpildomąją aliuminio profiliai tarpusavyje jungiami paslankiomis jungiamosiomis jungtimis, kurios veikia kaip temperatūrinės konstrukcijos siūlės. 
 
Fasadinė aliuminio konstrukcija  yra statiškai teisinga, kai vienas konstrukcijos  galas  yra tvirtinamas nepaslankia jungtimi, o kitas paslankus jungtimi..
Šis principas garantuoja laisvą terminį konstrukcijos judėjimą.
 
Apie nepaslankų tvirtinimo mazgą:
Ši tvirtinimo detalė reguliuojama trimis koordinačių kryptimis.
 
Apie paslankų tvirtinimo mazgą:
Ši tvirtinimo detalė reguliuojama dviem  koordinačių kryptimis, viena kryptis paslanki.
 
1.2     Paslankių ir nepaslankių tvirtinimų išdėstymas:
 
Yra du fasado tvirtinimo įrengimo variantai:
 
1. “Pakabinamos konstrukcijos” įrengimas.
Tai reiškia, kad nepaslanki  tvirtinimo detalė yra sumontuota viršutiniame fasado elemento gale.
Šiame konstrukcijos tvirtinimo tipe veikia jėgos, kurios susideda iš konstrukcijos ir stiklo svorio, kurios veikai kaip profilius tempianti jėga.
2. “Stovinčios konstrukcijos” įrengimas.
Šiuo atveju  nepaslanki tvirtinimo detalė montuojama apatinėje fasado elemento dalyje.
Šiuo tvirtinimo atveju  veikia jėgos, kurios susideda iš konstrukcijos ir stiklo svorio, ir  veikia kaip profilius gniuždanti jėga.
 
 
                                       1 pav.  Paslankių ir nepaslankių tvirtinimų išdėstymas
 
image
 
 
1.3         Paslankių ir nepaslankių tvirtinimų apžvalga
 
                                                          2 pav.  Tvirtinimo tipų apžvalga
 
image
 
1.4     Dvi atlikimo galimybės:
 
1.             Konstrukcijos montuojamas ant perdangos plokštės ar pamato.
2.             Tvirtinimas  nuo perdangos priekio. (paslankus ir nepaslankus tvirtinimo būdai)
 
Pirmas konstrukcijų tvirtinimo būdas kai aliuminio konstrukcijos montuojamos ant perdangos plokštės ar pamato.
 
                                                 3 pav.  Pirmas konstrukcijų tvirtinimo būdas
 
image
 
Antras konstrukcijų tvirtinimo būdas kai aliuminio konstrukcijos montuojamos ant perdangos plokštės nuo jos išorinės pusės
 
                                              4 pav.  Antras konstrukcijų tvirtinimo būdas
 
image
 
Fasadinių konstrukcijų tvirtinimas atliekamas ankeriniais varžtais, kurie parenkami pagal veikiančias apkrovas.  Ankerinių varžtų montavimui paruošimas pagal paveikslėlį.
 
                                                5 pav.  .Fasadinių konstrukcijų tvirtinimas
 
image
 
1.5     Fasado sujungimo mazgai
 
Sujungimo mazgas jungia statinį su statiniu.  Į vidurinę statinio kamerą tuo tikslu yra įkišamas  sujungimo profilis statiniam sujungimui atlikti.
Panaudojimas: jungtys tarp aukštų arba perėjimui iš vertikalios plokštumos į stogo plokštumą
 
                                             6 pav.  Jungtis tarp statinių per sujungimo profilį.
 
image
 
Esant jungčiai tarp aukštų statinio drenažo kanalų sandarinimui naudojama sandarinimo detalė. Ši sandarinimo detalė visada  turi būti naudoja ne statinio ir skersinio susikirtimo vietoje.
Jei ši jungtis yra matomoje zonoje, tai plyšys yra uždengiamas šoninėmis plokštelėmis .
 
3.       Montavimas  „2“ (Tvirtinimo detalės ir konstrukcijos yra Reynaers aliuminio sistemos.)
 
1.       Fasado tvirtinimas.
1.1. Tarpinio tvirtinimo ankeriai:
1.2. Ankeriai konstrukcijos tvirtinimui prie perdangos
 
                                                               7 pav.  Fasado tvirtinimas
 
image
image
 
1.3     Profilių sujungimo mazgai (temperatūrinė siūlė):
 
                                                      8 pav.   Profilių sujungimo mazgai
 
image
 
 
1.4     Profilių jungimo mazgų ir ankerių išdėstymas
 
                                       9 pav.  Profilių jungimo mazgų ir ankerių išdėstymas
 
image
 
1.5     Maksimalios apkrovos
 
                                                          10 pav.  Maksimalios apkrovos
 
image
 
 
image
 
1.6     Profilių jungimas kampu:
 
                                                        11 pav.  Profilių jungimas kampu
 
image
 
1.7     Reynaers CW86 modulinės sistemos tvirtinimas:
 
                                                           12 pav.  Modulinės sistemos
 
image
 
 


VIII skyrius. SUJUNGIMŲ KONSTRAVIMAS IR IZOLIAVIMAS

 

Bendrosios nuostatos

 
Tinkamam siūlių tarp lango rėmo ir atitvaros konstrukcijų įrengimui galima naudoti įvairias medžiagas ir jų kompoziiagiacijas, todėl žemiau pateikiamos nuostatos yra daugiau paremtos bendrais medžiagų ti medapraiašymais siekiant nusakyti ne medžiagų fizikines ir chemines savybes, bet apibrėžti medžiagų atliekamą funkciją ir jų tinkamumą šiai funkcijai atlikti dėl vienokių ar kitokių parametrų.
 
Siūlė tarp lango/durų rėmo ir atitvaros konstrukcijų turi būti šilta ir garsą izoliuojanti, taip kad šie parametrai nebūtų blogesni už atitinkamus lango profilio parametrus. Siūlė taip pat turi būti hermetiška, kad į patalpą ir atitvaros konstrukcijas nesiskverbtų vanduo ir dujos. Taip pat siūlei suteikiama kokybės garantija turi būti ne trumpesnė nei sumontuotam langui  suteikiama kokybės garantija ir ne mažiau nei 10 metų. Eksploatacinis ilgaamžiškumas turi būti ne mažesnis nei lango eksploatacinis ilgaamžiškumas arba ne mažiau kaip 25 metai.
 
Kad būtų galima parinkti optimalią lango montavimo vietą atitvaros planinio pjūvio atžvilgiu, išstudijuokite fizikinį skyrių kuriame aprašyta izotermos eiga priklausomai nuo lango montavimo vietos sienoje. Platesnius aprašymus ir apskaičiavimo būdus rasite atitvarų fizikos vadovėliuose.
 
Lango funkcija yra atskirti vidaus ir išorės ertmes. Taip skiriamos 2 atskyrimo plokštumos su savitomis funkcijomis ir reikalavimais. (Žr.1 pav.)
 
                                                                                1. pav.
image
 
                                                                                2. pav.
 
image
 
 
 
image
 
 
 

I Skirsnis.   Siūlės struktūra

 
1.1     Siūlės sandarinimo sistema
 
Kad užtikrinti patikimą siūlės funkcionalumą pagal montuojamų langų/durų konstrukcijas, pagal atitvaras ir fizikinius reikalaujamus parametrus parenkama sandarinimo sistema. Sandarinimas ar medžiagų kompozicija sandarinimui galima dviejų, trijų ar keturių pakopų.
 
Dvipakopė sandarinimo sistema kai vidinis garų barjeras, šilumos izoliacija ir lietaus bei vėjo barjerai įrengiami 2 etapais naudojant 2 skirtingas medžiagas.
 
Trijų pakopų sandarinimo sistema kai vidinis garų barjeras, šilumos izoliacija, lietaus ir vėjo barjeras įrengiami atskirai
 
Keturių pakopų sandarinimo sistema kai vidinis garų barjeras, šilumos izoliacija, lietaus barjeras, vėjo barjeras įrengiami atskirai vienas nuo kito iš skirtingų medžiagų ir skirtingų sluoksnių.
 
Siekiant kuo geresnio sandarumo ir siūlės patikimumo sandarinimas atliekamas parenkant optimalią medžiagų kompoziciją atitinkamai pagal siūlės įrengimo pakopą siekiant užtikrinti  pageidaujamą pasiekti parametrą. Atskiri sluoksniai gali įtakoti ne vieną parametrą, kaip kad pvz. vėjo barjeras gali įtakoti šilumos izoliacinias savybes.
 
Visos sandarinimui ir šiltinimui naudojamos medžiagos turi būti tiek tvirtos ir elastingos, kad nesuirtų dėl nuolat įvairiomis kryptimis veikiančių apkrovų atsirandančių dėl lango/durų konstrukcijos ir atitvarų judėjimo. Tuo pačiu jos turi būti tiek minkštos, kad į konstrukcijas neperduotų kritinių apkrovų.
 
                                                   3 - 10 pav.   Bendros sandarinimo schemos
 
image
 
 
image
 
 
image
 
image

image

 
image
 
image
 
1.2     Šilumos izoliacinės savybės
 
Bendra taisyklė: drėgmė iš patalpos skverbiasi į lauką. Garai skverbiasi per siūlę į lauką, o rasos taške kondensuojasi ir užšąla. Drėgna iš užšalusi siūlė praranda visas šilumą izoliuojančias savybes, šaldo konstrukcijų paviršius patalpoje ir dėl to susirado sąlygos drėkti sienoms ir augti pelėsiniams grybams.
Bendrieji šilumos izoliaciniai rodikliai λds, šlapios ar peršalusios siūlės šilumos laidumui sulyginti su sausos siūlės analogiškais parametrais:
 
 
                                                 Mažo tankumo betonas                     1,15
                                                 Mediena                                             0,18
                                                 Vid tankumo keraminių plytų              0,60
                                                 Vid tankumo keramzitbetonis            0,50
                                                 Mineralinė vata                                  0,045
                                                 Poliuretano putos                              0,05
                                                 Vanduo 10oC                          0,60
                                                 Ledas – 10oC                          2,30
 
Todėl siūlė iš vidaus turi būti sandaresnė nei iš išorės, kad galimai patekę vandens garai galėtų pasišalinti iš siūlės. Tik sausa siūlė užtikrins gerą šilumos izoliaciją ir siūlės ilgaamžiškumą. Drėgmė pasišalinti turi ne į patalpą, o į lauką
 

II Skirsnis.   Izotermos eiga

 
Įvertinant sujungimus statybinės fizikos požiūriu be atskirų funkcinių plokštumų išnagrinėjimo reikia susipažinti su temperatūrų kreivėmis sujungimo siūlių srityje. Tai įmanoma paskaičiuojant temperatūros laukus ir nubrėžiant izotermų linijas.
Remiantis izotermų linijomis ir panaudojant turimus duomenis apie vidaus ir išorės klimatą galima įvertinti kondensato susidarymo pavojų tiek ant paviršių (lango, pastato), tiek ir sujungimo siūlėse.
Ribinės sąlygos, kuriomis remiantis skaičiuojamos izotermos, yra:
 
                                              Išorės temperatūra:                         -15°C
                                              Patalpos temperatūra:                     +20°C
                                              Santykinė drėgmė patalpoje:           50%
 
Jei kitaip nenurodyta projekte ar kituose užsakovo pateiktuose reikalavimuose, dėl šilumos izoliacijos vienasluoksnėje išorinėje sienoje langą reikia montuoti vidurinėje dalyje!
Esant daugiasluoksnėms sienoms optimaliausia vieta lango montavimui yra sandarinimo zonos plokštuma!

11 pav.   Sujungimų konstrukcija su izotermų kreivėmis esant įvairioms montavimo plokštumoms

image
 
Montavimas išorinėje sienos dalyje
 
 
image
 
Montavimas vidurinėje sienos dalyje
 
image
 
Montavimas vidinėje sienos dalyje
 

III Skirsnis.   Lango padėtis sienos pjūvyje

 
          -     Jeigu lango montavimo padėtis projekte nenurodyta ji parenkama pagal skaičiuojamą i
                zotermą.
          -     Izoterma skaičiuojama pagal atitvaros fizikines savybes bei daugiametę zonos temperatūrą.
          -     Schemoje pateikiama tinkama izotermos eiga, kai rasos taškas nesiekia vidinės sienos
                paviršiaus.
          -     Dažniausiai vienasluoksnėje atitvaroje optimaliausia lango montavimo padėtis sienos
                pjūvyje yra vidurinė sienos dalis.
          -     Atitvaroje su vidiniu šilumos izoliacijos sluoksniu optimaliausia vieta ties šilumos izoliacija.
          -     Kai siena apšiltinta iš išorės optimaliausia vieta yra arčiau išorinės sienos dalies.
 
                                  12. pav.   Montavimas ant šiluminės izoliacijos sluoksnio
 
image
 
Pastaba: tvirtinimo detalės, priklausomai nuo izoliacijos sluoksnio gali būti diubeliai, inkarai, varžtai ir kt.
 
 

IV Skirsnis.   Įprastiniai poveikiai ir pagrindiniai reikalavimai siūlei:

 
4.1     Hermetiškumas. Siūlė turi būti tiek hermetiška, kad į ją nepatektų vanduo, garai, drėgmė. Patekęs vanduo turi lengvai pasišalinti iš siūlės per įmanomai trumpesnį laiką. Tik sausa siūlė atitiks reikalavimams ir nustatytiems fizikiniams parametrams, bus ilgaamžė, vanduo negadins aplinkinių konstrukcijų. Siūlė taip pat turi užtikrinti, kad kritulių drėgmė nepateks į patalpą ar į konstrukcijas.
 
4.2     Šilumos izoliacija. Siūlės šilumos izoliacinės savybės turi būti kuo artimesnės sienos šilumos izoliacinėms savybėms, bei neturi būti prastesnės nei lango rėmo šilumos izoliacinėms savybėms. Parenkant ir įrengiant šilumos izoliaciją būtina atidžiai išnagrinėti galimų nepageidaujamų šilumos tiltų susidarymą ir jų išvengti arba kaip galima labiau sumažinti jų neigiamą įtaką. Būtina įvertinti rasos taško susidarymą ir izoliaciją parinkti/įrengti taip, kad galimai susidariusi drėgmė kaip galima mažiau įtakotų izoliacines savybes, paviršių rasojimą.
 
4.3     Garso izoliacija. Siūlės garso izoliacija turi būti ne blogesnių parametrų nei lango rėmo garso izoliacija.
 
4.4     Kenksmingi poveikiai. Be mechaninio poveikio dėl konstrukcijų judėjimo siūlėje esančias medžiagas veikia ir kiti poveikiai, priklausomai nuo siūlės skerspjūvio vietos. Būtina įsitikinti, kad dėl kontaktų su kitomis medžiagomis ar nuolatinių poveikių nepakis siūlėms įrengti naudojamų medžiagų savybės.
 
4.5     Išorinę siūlę veikia atmosferiniai poveikiai. Išorinė siūlės medžiaga turi būti atspari vandens, vėjo, rūgštaus lietaus, ultravioletinių spindulių, CO2 ir kitiems toje aplinkoje veikiantiems poveikiams.
 
4.6     Vidinę siūlę veikia poveikiai priklausomai nuo patalpos pobūdžio ir joje vykdomos veiklos. Siūlės medžiaga turi būti atspari vandens garų, drėgmės, naudojamų cheminių valiklių poveikiui, galimai patalpoje išsiskiriančių chemikalų bei esančių temperatūrų poveikiui.
 
 

V Skirsnis.   Sandarinimas

 
5.1     Prieš sandarinimą
 
5.1.1 Siūlės matmenys
 
Patikrinti ar tinkami siūlės matmenys: plotis, gylis. Mažiausias galimas siūlės plotis yra 6 mm, gylis, 6 mm. Projektinė siūlės deformacija yra svarbi sąlyga parenkant siūlės įrengimo medžiagas, kurių deformaciniai rodikliai turi būti geresni nei projektinės siūlės deformacijos.
 
5.1.2 Kontaktiniai paviršiai
 
Patikrinti ar sukibimo paviršiai tvirti iš švarūs. Mažiausias leidžiamas atsparumas gniuždymui bet kurios konstrukcijos siūlėje yra 15 MPa, atsparumas tempimui 0,26 MPa.
 
5.1.3 Suderinamumas
 
Įsitikinti ar sandarinimui ir apšiltinimui naudojamos medžiagos yra suderinamos su kitomis medžiagomis siūlėje. Suderinamumas suprantamas kaip fizinių, cheminių savybių nepakitimas dėl kontakto su kitomis medžiagomis. Taip pat spalvos pastovumas.
 
Svarbu: Konstrukcijos paviršių aplink siūlę tamsėjimas dėl hermetiko ar iš jo migruojančių komponentų gėrimosi traktuojamas kaip nesuderinamumas.
Įsitikinti, kad visos sandarinimo medžiagos sukibs ir išliks tokių pačių parametrų dėl kontakto su kitomis medžiagomis, panaudotais gruntais.
 
5.1.4 Siūlės sandara
 
Patikrinti ar netrukdo kaladėlės, tvirtinimo elementai, izoliacinės ar kitos medžiagos. Įsitikinti, ar nėra kritinių sandarinimo momentų (hermetikas geriasi į porėtą akmenį, granitą, siūlėje yra skirtingai besiplečiančių medžiagų - mūras, metalas, medis bei panašių), kuriems gali būti keliami specifiniai reikalavimai.
 
Perskaitykite ir įsisavinkite sandarinimui ir šiltinimui skirtų medžiagų aprašymus, jų tinkamumą šiam naudojimui. Kilus neaiškumams konsultuokitės su medžiagų tiekėju.
 
5.2     Siūlės sandara
 
5.2.1 Vidinė siūlė tarp lango rėmo ir sienos įrengiama iš tokios medžiagos, kuri; puikiai ir patikimai sandarina siūlę, neleisdama į ją patekti vandeniui ir vandens garams. siūlė turi būti elastinga tiek, kad atlaikytų vidinės siūlės poslinkius ir neperduotų į konstrukcijas aplink ją kritinių apkrovų. Svarbu siūlę įrengti iš tokios medžiagos, kuri leistų atlikti pageidaujamą apdailą viduje, apdailos medžiagos nereaguotų su siūlės sandarinimo medžiaga ir tvirtai sukibtų. Taip pat būtina įvertinti priežiūrą, kad sandarinimo medžiaga  būtų atspari cheminiam poveikiui dėl naudojamų valiklių.
 
5.2.2 Siūlės užpildas - šilumos izoliacija įrengiama idant siūlė neperšaltų. Siūlės apšiltinimo medžiaga parenkama taip, kad: siūlės šilumos izoliacinės savybės būtų geresnės nei lango rėmo šilumos izoliacinės savybės, atsižvelgiant į daugiametę vidutinę temperatūrą neatsirastų sąlygos ant vidinių paviršių susidaryti kondensatui, būtų suformuota siūlė sandarinimo sluoksnio įrengimui. Apšiltinimo medžiaga turi būti arba neįgerianti vandens arba efektyviai vėdintis, kad visą laiką išliktų sausa. Vėdinimasis galimas tik laisvą vandenį ar garus išleidžiant į lauką. Siūlės apšiltinimo medžiaga turi būti elastinga ir pakankamai tvirta, kad atlaikytų konstrukcijų poslinkius siūlėje.
 
5.2.3 Išorinė siūlė tarp lango rėmo ir sienos įrengiama iš tokios medžiagos, kuri būtų atspari atmosferiniam poveikiui, UV spinduliams, nepraleistų vandens į siūlę - sudarytų efektyvų vandens barjerą. Prieš naudojant medžiagą išorinei siūlei būtina įsitikinti; ar ši medžiaga yra suderinama su aplinkinėmis konstrukcijomis ir medžiagomis, efektyviai perima konstrukcijų poslinkius siūlėje - yra elastinga, neperduoda kritinių įtempimų į siūlės konstrukcijas, yra atspari atmosferiniam poveikiui ir UV spinduliams, yra ilgaamžė.
 
5.2.4 Naudotinos medžiagos siūlei įrengti
 
(Čia išvardintos medžiagos yra tik bendros nuorodos apie galimas naudoti medžiagas. Kiekviena medžiaga, atitinkanti aukščiau aprašytus reikalavimus yra tinkanti sandarinimui ir siūlės apšiltinimui)
 
5.2.5 Vidinės siūlės:
 
          -     Akrilinės mastikos. Jos puikiai sandarina, atlaiko poslinkius, pakankamus vidinei siūlei. Jos
                puikiai kimba prie daugumos statybinių konstrukcijų. Nesigeria į porėtas konstrukcijas ir
                nekeičia jų spalvos. Jas galima parinkti pagal spalvą arba uždažyti, jos atsparios buitinių
                chemikalų cheminiam poveikiui. Tinka naudoti ir puikiai suderinnamos su vidine apdaila.
          -     Silikoninės mastikos. Puikiai sandarina, puikiai kimba prie daugumos statybinių konstrukcijų.
                Parenkamos pagal spalvą. Atsparios buitiniams chemikalams. . Tinka naudoti ir puikiai
                suderinnamos su vidine apdaila. Silikoninės mastikos gali gertis į porėtas konstrukcijas ir
                keisti jų spalvą, silikoninių mastikų negalima uždažyti. Jos gali būti paveiktos kai kurių
                chemikalų.
          -     Besiplečianti juosta. Puikiai užpildo siūlę. Dažniausiai reikalinga papildoma apdaila.
          -     Folija su butilu. Puikiai kimba prie visų statybinių konstrukcijų. Puikiai sandarina. Priima
                dideles deformacijas. Yra puiki garo izoliacija. Yra ilgaamžė. Lengvai pažeidžiama.
                Reikalinga papildoma apdaila.
          -     Garą izoliuojančios klijuojamos juostos. Puikiai sandarina. Puikiai kimba atitinkamai pagal
                klijavimo būdą. Puikiai sandarina. Priima dideles deformacijas. Lengvai pažeidžiama.
                Reikalinga papildoma apdaila.
 
5.2.6 Šilumos izoliacija
 
          -     Poliuretano putos. Jos puikai užpildo siūlę, neįgeria vandens, geros šilumos izoliacinės
                savybės. Išleidžia garą. Jautri UV spindulių, ozono, cheminių junginių poveikiui.  Mažas
                atsparumas deformacijoms.
          -     Mineralinė vata. Puikiai užpildo visą siūlę, neyra dėl deformacijų. Puikios šilumos izoliacinės
                savybės. Puikios garso izoliacinės savybės. Gali įgerti vandenį. Gali susėsti.
 
5.2.7 Išorinė siūlė
 
          -     Poliuretatinė mastika. Puikiai kimba prie visų statybinių konstrukcijų, puikiai sandarina, išlieka
                elastinga. Atspari UV spindulių, atmosferiniam poveikiui. Galima uždažyti. Greitai užtepama.
                Nereikia papildomos apdailos.
          -     Besiplečianti juosta. Puikiai sandarina, prisitaiko pagal siūlės formą. Izoliuoja vandenį ir vėją.
                Dažniausiai reikia papildomai uždengti arba apdailinti.
          -     Profiliai pagal lango konstrukciją. Priklausomai nuo lango montavimo būdų ir vietos išorinę
                siūlę apsaugai nuo vandens, drėgmės ir vėjo galima uždengti pagal lango rėmą tiekiamais
                profiliais.
          -     Klijuojamos tiksotropiškos juostos. Puikiai sandarina, gerai prikimba, priima dideles
                deformacijas, yra ilgaamžės. Lengvai pažeidžiamos, reikia papildomos apdailos.
 
                                                              13 pav.   Poveikiai siūlei
 
image
 
 
5.3     Minimalūs reikalavimai siūlės įrengimo medžiagoms pagal paskirtį
 
Siekiant kokybiško, patikimo ir ilgaamžio siūlės įrengimo būtina parinkti tam tinkamas medžiagas. Jos parenkamos pagal minimaliu reikalavimus pagal tenkančius siūlei poveikius
 
5.3.1 Parametrai Pagal STR 2.05,01:2005 8 priedą
 
Garo izoliacijai
Vandens garų varžos faktorius μ > 10000
 
Temperatūroms
Išorinei siūlei - 35oC - + 90oC
 
Šilumos izoliacijai
Šilumos izoliacija ne mažesnė nei montuojamo lango profilio šilumos izoliacija, ir ne mažesnė nei λds < 0,05 W/(m*K)
Vandens įgeriamumas mažiau nei 10%
Pralaidumas vandens garams 7,80*10-6 kg/(m2s)
 
Mastikoms elastingumas
Vidinei siūlei naudojamos ne mažiau -20% - +25%
Išorinei siūlei naudojamos ne mažiau -50% - +100%
 
Atsparumas vandens pralaidumui
600 Mpa
 
Priekibos jėga
Izoliacinėms juostoms ne mažiau nei 0,26 MPa
Mastikoms ne mažiau nei 0,40 Mpa
 
Siūlei
Garso izoliacija Rw > 35 dB
 
 
5.4     Siūlės įrengimo būdai
 
5.4.1 Pasiruošimas
 
          -     Parinkite tinkamas medžiagas siūlės įrengimui. Perskaitykite ir įsisavinkite medžiagos
                duomenų lapą, kilus klausimams ar neaiškumams būtinai juos išsprękite su tiekėjais.
          -     Įvertinkite visų parinktų medžiagų tinkamumą sandarinimo ir apšiltinimo paskirčiai.
          -     Įsitikinkite medžiagų tarpusavio suderinamumu. Jei kyla abejonių atlikite suderinamumo
                bandymą.
          -     Įvertinkite viso medžiagų komplekso parametrus ir savybes ar jie eksploatuojami kartu
                atitinka bendrus reikalavimus siūlės izoliavimui.
 
5.4.2 Hermetiko užtepimas
 
5.4.2.1 Paruošimas
 
Bendrai reikalavimus keliamus siūlės paruošimui galima nusakyti keliais žodžiais - visi sandarinamieji paviršiai turi būti švarūs ir tvirti.
 
          -     Sandarinimo paviršiai turi būti tvirti ir švarūs. Pašalinkite nuo jų visas dulkes, nešvarumus,
                trupančias daleles. Jeigu dėl kokių nors priežasčių paviršiai yra silpni, trupa, būtina juos
                sutvirtinti, jei reikia suremontuoti.
          -     Jeigu ant paviršių yra alyvų, dervų ir kitokių medžiagų, jas nuvalykite. Valykite 2
                skudurėliais - iš pradžių drėgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to iš karto sausu, kad
                valoma medžiaga nepasiliktų ant paviršiaus. Geriausiai naudoti šviesios spalvos
                skudurėlius, kad būtų paprasta stebėti ar paviršius jau švarus.
          -     Jeigu ant siūlės konstrukcijų buvo cheminių medžiagų skirtų apsaugai, konservavimui ar
                pan., kaip antai lango rėmai sutepti apsauginėmis alyvomis, atlikite hermetiko sukibimo su
                tokiais paviršiais bandymą.
          -     Pasirūpinkite, kad hermetikas kibtų tik prie 2 sandarinamų paviršių, t.y. prie lango rėmo ir
                prie sienos ir jokiu būdu nekibtų prie tvirtų medžiagų siūlės viduje, nes tokiu atveju
                konstrukcijoms judant hermetikas trūkinės. Siūlės viduje būtina įrengti barjerą, neleidžiantį
                hermetikui kibti prie tvirtų konstrukcijų. Galima naudoti polietilenines juostas, išsiplečiančias
                juostas plėveles ir pan.
          -     Suformuokite tinkamų geometrinių matmenų siūlę. Hermetiko gylis pateiktas medžiagos
                duomenų lape - dažniausiai kiek daugiau nei  1/2 siūlės pločio. Suformavimui galima naudoti
                tas pačias juostas kaip ir sukibimo barjerui įrengti.
          -     Jeigu reikia pagal naudojamos mastikos naudojimo instrukciją sandarinamus paviršius
                gruntuokite tikamu gruntu. Gruntui leiskite džiūti ne mažiau nei 12 – 24 val. Nepanaudojus
                grunto, jeigu to reikalaujama, medžiagų tiekėjas dėl netikamo sukibimo ir defektų
                atsakomubės neprisiima.
 
5.4.2.2   Ventiliacija
 
          -     Hermetikas yra vandeniui nelaidus. Tiksotropiško hermetiko vandens/vandens garų
                pralaidumas labai priklauso nuo hermetiko sluoksnio storio, kuris dažnai priklauso nuo siūlės
                geometrinių matmenų. Lietaus, vėjo barjerams įrengti naudojant hermetikus būtina įrengti
                ventiliacines angas siūlėje susikaupusiam vandeniui pasišalinti.
          -     Bendru atveju hermetiko sluoksnio storis paprastai yra per didelis kad vandens garai galėtų
                efektyviai pasišalinti.
          -     Ventiliacinės angos įrengiamos kampuose, sujungimuose, užkirtimuose ir panašiose
                vietose tačiau ne rečiau kaip 1,5 m atstumu viena nuo kitos.
          -     Ventiliasinėms angoms įrengti galima naudoti tam skirtas įdėtines detales, arba
                paprasčiausią vamzdelį, nukreiptą dideliu kampu žemyn, kad kaip galima mažiau vandens
                pakliūtį į jį lietaus metu.
 
5.4.2.3   Hermetiko užtepimas
 
          -     Suformavus ir paruošus siūlę tepamas hermetikas. Paprastai hermetikas tepamas
                statybiniu švirkštu jį lyginant mentele.
          -     Hermetiką tepti galima esant ne žemesnei nei +50C. Įvertinkite oro sąlygas tepimo metu. Kai
                temperatūra yra artima arba žemesnė nei vandens užšąlimo temperatūra, ant paviršių
                susidaro nematomas ledo sluoksnis - tokiomis sąlygomis sukibimas su konstrukcijomis
                neįmanomas.
          -     Tepant švirkštas turi būti ne traukiamas išilgai siūlės, užtepto hermetiko atžvilgiu, o
                stumiamas link dar nesandarintos siūlės dalies. Taip hermetikas bus patikimai įšvirkštas į
                siūlę ir neliks oro burbulų.
          -     Hermetikas turi būti tepamas su pridedama jėga, sudarant nežymų spaudimą, kad į siūlę jis
                būtų įšvirkštas pilnai ir patikimai prikibtų prie sandarinamų konstrukcijų.
          -     Užteptą hermetiką būtina išlyginti perbraukiant mentele, kad jis patikimai prisispaustų prie
                visų sandarinamų konstrukcijų paviršių. Net ir esant geriausioms sąlygoms tepimui
                hermetikas tik užteptas prie konstrukcijų prikibs ne didesniu nei 50% plotu, o jį lyginant
                mentele, paspaudus bus išstumti oro burbulai ir hermetikas patikimai prikibs daug didesniu
                plotu.
          -     Lyginti hermetiką patogiausia muiluotame vandenyje išmirkyta medine mentele, parinkta
                pagal siūlės plotį. Tik išlyginus hermetiką mentele, galima siūlę apipurkšti vandeniu ir
                hermetiką lyginti iki pageidaujamo estetinio vaizdo.
          -     Lyginant hermetiką mentele dalis jo pateks ant konstrukcijų paviršių nepageidaujamose
                vietose. Prikibusį hermetiką galima nuvalyti tik mechaniškai, tačiau tai padaryti yra labai
                sudėtinga. Norint išsaugoti konstrukcijas nuo nepageidaujamo perteklinio hermetiko
                prikibimo, uždenkite kraštus dažytojo juosta. Juostą reikia nuimti kelių valandų laikotarpyje
                po hermetiko užtepimo.
 
5.4.3 Hermetizuojančių juostų įrengimas
 
          -     Hermetizuojančios juostos gali būti klijuojamos tik prie tvirtų ir švarių paviršių.
          -     Jeigu ant paviršių yra alyvų, dervų ir kitokių medžiagų, jas nuvalykite. Valykite 2
                skudurėliais - iš pradžių drėgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to iš karto sausu, kad
                valoma medžiaga nepasiliktų ant paviršiaus. Geriausiai naudoti šviesios spalvos
                skudurėlius, kad būtų paprasta stebėti ar paviršius jau švarus.
          -     Jeigu ant siūlės konstrukcijų buvo cheminių medžiagų skirtų apsaugai, konservavimui ar
                pan., kaip antai lango rėmai sutepti apsauginėmis alyvomis, atlikite juostos sukibimo su
                tokiais paviršiais bandymą.
          -     Juosta klijuojama dalimis pašalinus apsauginę plėvelę nuo klijuojamos dalies arba klijuojamą
                dalį ištepus klijais.
          -     Prie konstrukcijų siūlėje juosta prispaudžiama, o po to voluojama guminiu voleliu stipriai
                prispaudžiant. Voluoti įstrižai juostos klijavimo krypčiai, kad pasišalintų oro burbulai.
          -     Sujungimus kampuose ir panašiose vietose reikia įrengti kruopščiai, kad neliktų nesandarių
                tarpų. Juostas tarpusavyje sujunkite kaip nurodyta gamintojo aprašymuose. Bendri
                reikalavimai sujungimams, kad jie būtų sandarūs, tvirti ir patikimi.
          -     Jeigu naudojate hermetizuojančias juostas sandarinimui išorėje, įsitikinkite ar jos yra
                pralaidžios garams. Priešingu atveju pasirūpinkite ėrengti vėdinimo angas, kad siūlėje
                susikaupęs vanduo galėtų nekliudomai pasišalinti.
 
5.4.4 Besiplečiančių juostų įrengimas
 
          -     Hermetizuojančios juostos gali būti klijuojamos tik prie tvirtų ir švarių paviršių.
          -     Jeigu ant paviršių yra alyvų, dervų ir kitokių medžiagų, jas nuvalykite. Valykite 2
                skudurėliais - iš pradžių drėgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to iš karto sausu, kad
                valoma medžiaga nepasiliktų ant paviršiaus. Geriausiai naudoti šviesios spalvos
                skudurėlius, kad būtų paprasta stebėti ar paviršius jau švarus.
          -     Juostą klijuokite dalimis pašalindami apsauginę juostelę.
          -     Naudotike tik siūlės plotį atitinkančias juostas, kaip nurodyta juostos aprašyme.
          -     Juostų sujungimuose, kampuose juostos turi būti nupjaunamos stačiu kampu ir tvarkingai
                sujungiamos.
 
5.4.5  Šilumos izoliacijos įrengimas
 
5.4.5.1   Poliuretano putos
 
          -     Prieš naudojimą putos turi būti laikomos patalpoje, kad būtų kambario tempratūros. Prieš
                švirkštimą flakoną gerai suplakti.
          -     Naudojant vienkomponentes montažines putas jas švirkšti ant sudrėkintų paviršių.
                Vienkomponentės putos kietėja dėl reakcijos su aplinkos drėgme, todėl sudrėkinus
                paviršius putos geriau prikibs, sukietėjusios bus geresnės struktūros.
          -     Pasirūpinkite zonų ant kurių gali nepageidaujamai patekti purškiamų putų – tokias zonas
                geriausia uždengti, nes patekus ant jų putų nuvalyti paviršius bus gana sudėtinga.
 
5.4.5.2 Mineralinė vata
 
          -     Parenkant vatą šilumos izoliacijos įrengimui būtina atsižvelgti į šilumos keliamus reikalavimus
                dėl vandens absorbcijos bei garų
          -     Siūlė vata turi būti užpildoma pilnai, atsižvelgiant į vatos gamintojo rekomendacijas dėl vatos
                suspaudimo laipsnio. Jeigu vata bus per daug suspausta arba per laisva, nuo to šiluminės
                varžos savybės žymiai pablogės
          -     Vata siūlėje turi būti fiksuojama, kad nesusmuktų.
          -     Siūlę užpildant vata reikia atsižvelgti, kad siūlė nuolat deformuosis ir vata turi deformuotis
                taip, kad siūlė nuolat būtų užpildyta ir joje neatsiraštų turšių ertmių.
 
5.5     Darbų priėmimas
 
Priimant sandarinimo darbus tikrinamas hermetiko prikibimas prie siūlės konstrukcijų. Tikrinama atplėšiant. Tam išpjaunamas hermetiko galas apie 10 cm ilgio, atpjaunant hermetiką nuo siūlės paviršių. Hermetikas tempiamas vertikaliai siūlei. Jeigu hermeetiko sukibimas su paviršiais tinkamas hermetikas plyšta pats. jeigu hermetikas atplėšiamas nuo siūlės paviršių hermetinimas netinkamas. Po sėkmingų bandymų hermetiko sluoksnis atnaujinamas.
 
Lipnių juostų, izoliacinių juostų sukibimas. Tikrinamas kaip aprašyta aukščiau. Tinkamas sukibimas kai juosta atplėšiama dėl klijų sluoksnio plyšimo. Tokiu atveju klijų sluoksnis pasilieka ant konstrukcijų paviršių siūlėje. Jeigu izoliacinė juosta atplėšiama su klijų sluoksniu sandarinimas netinkamas. Po sėkmingų bandymų izoliacinė juosta atnaujinama užklijuojant naują juostos sluoksnį bandymo vietoje.
 
image

 
 

IX skyrius. GAMINIŲSPECIFINIAI SUJUNGIMAI

 
Palangės, slenksčiai
 
          -     Palangėms ir sleknsčiams įrengiamų siūlių reikalavimai yra tokie patys kaip ir įprastinių siūlių
                reikalavimai – siūlė turi būti hermetiška, sausa, šilumą ir garsą izoliuojanti, ilgaamžė.
          -     Pagal šiuos parametrus parenkama siūlės įrengimo technologija, medžiagų kompozicija.
 
9.1     Tvirtinimas
 
          -     Tiek vidinė tiek ir išorinė palangės turi būti tvirtinamos tik ant tvirto pagrindo. Jeigu pagal
                sienos ar slenksčio konstrukciją nenumatyta tvirtos atramos palangėms, ją būtina įrengti iš
                gniuždymui atsparių medžiagų, kurios koncentruotas apkrovas tolygiai paskirstytų į
                laikančiąją konstrukciją.
          -     Slenkstis turi remtis į tvirtą pagrindą taip, kad atlaikytų visa projektines apkrovas pagal
                patalpos panaudojimą.
          -     Išorinė palangė tvirtinama taip, kad būtų sudarytas kuo didesnis lietaus barjeras,
                atsižvelgiant į vėjo turbulencijų sukeliamas sroves ir galimas vandens patekimo kryptis.
          -     Siūlė tarp lango/durų rėmo po palangėmis turi atitikti reikalavimus keliamus siūlėms
                esančioms aplink langą.
          -     Palangė mechaniškai tvirtinama prie lango rėmo ir atitvaros taip, kad tvirtinimas užtikrintų,
                kad palangė nebus pažeista ar atplėšta dėl stipraus vėjo.
 
9.2     Sandarinimas
 
9.2.1 Vidinė palangė
 
          -     Pargindinis reikalavimas montuojant vidinę palangę yra garo izoliacijos įrengimas. Garo
                izoliaciją būtina įrengti taip, kad patalpos garai negalėtų prasiskverbti į siūlę ir kondensuotis
                joje.
          -     Garo izoliaciją įrenkite vadovaudamiesi nurodymais pateiktais siūlių įrengimo aprašymuose
                aukščiau, o taip pat vadovaudamiesi medžiagų tiekėjo nurodymais.
          -     Garo izoliacijai naudokite medžiagas kaip ir įrengiant siūlę visu perimetru.
          -     Galimai kondensavęsis vanduo tekės žemys ir rinksis palangės ir lango rėmo sujungime.
                Pasirūpinkite šio sujungimo hermetiškumu. Naudokite medžiagas sulaikančias vandenį,
                garus, elastingas, atsparias poviekiams pagal veiklą patalpoje – kaip tai aprašyta aukščiau
                apie vidinės siūlės įrengimą.
 
9.2.2 Šilumos izoliacija
          -     Paprastai apatinėje lango rėmo dalyje, montuojant palanges yra daug laisvos vietos.
                Siekiant įregti kaip galima labiau šilumą izoliuojančią siūlę, tikslinga siūlę konstruoti taip, kad
                šilumos izoliacija užpildytų kuo didesnį plotą.
          -     Būtina užtikinti hermetiškumą, kad šilumos izoliacija būtų gerai apsaugota nuo
                besiskverbiančių garų ir kondensato.
          -     Kondensavusis drėgmė renkasi apačioje, todėl pango apatinėje dalyje ir po palangėmis
                įrengiamai šilumos izoliacijai, bei siūlės hermetiškumui keliami aukščiausi reikalavimai.
          -     Šilumos izoliacija įrengiama pagal aukščiau pateiktus aprašymus bendrąjai šilumos izoliacijai
                aplink langą.
          -     Išorinę palangę gali veikti ribinių dydžių poveikiai – aukšta arba žema temperatūra,
                mechaninės apkrovos, dažnas užšąlimas – atšalimas, didelis vandens kiekis ilgai lyjant,
                tirpstant sniegui, plėtimasis ir plėšimas dėl galimai atsiradusio ledo ir pan. Pasirūpinkite, kad
                šilumos iloliacijos sluoksnis nenukentėtų dėl šių veiksnių. Siūlę konstruokite taip, kad
                pavojingi veiksniai būtų atskirti nuo šilumos izoliacijos bent 1 papildomu sluoksniu
                kompensacinės medžiagos, padidinto oro tarp ar pan.
 
9.2.3 Išorinė siūlė
 
          -     Išorinė siūlė turi būti tinkamai hermetizuota, kad į ją nepatektų lietaus ar tirpstančio sniego
                vanduo. Lietaus vanduo gausiai renkasi apatinėje lango dalyje, todėl išorinės siūlės prie
                palangės hermetiškumui reikia skirti ypatingą dėmesį.
          -     Dėl labai skirtingų temperatūrinio plėtimosi koeficientų hermetinimui naudokite labai
                elastingas medžiagas, ypač kai lango ir palangės matenys viršija 1,5 metro.
          -     Hermetizavimui naudojant hermetiką jis tepamas visu perimetru aplink palangą, kad ant
                palangės patekęs vanduo nepatektų į siūlę.
          -     Naudokite hermetiką, kurio elastingumas ne mažiau -50% - +100%. Dėl intensyvaus
                atmosferinio poveikio hermetikas turi būti labai atsparus UV spinduliams, temperatūroms
                nuo -35oC iki + 90oC, rūgščiam lietui.
          -     Jeigu pagal hermetiko gamintojo reikalavimus kontaktiniai paviršiai turi būti gruntuojami
                gruntą parikite pagal kontaktinį paviršių, nes siūlėse apie palanes konstrukcijos yra iš
                skirtingų medžiagų ir gruntavimas joms turi būti parenkamas atskirai. Kitokiu atveju būtina
                naudoti hermetiką, kuris prie sandarinamų paviršių kimba be grunto.
          -     Naudojant hermetizuojančias juostas būtina pasirūpinti jų sukibimu su konstrukcijų kraštais,
                kad dėl mechaninių bei agresyvių poveikių juosta neatsiklijuotų. Juosta prie konstrukcijų turi
                būti priklijuota visu perimetru, kad vanduo negalėtų patekti į siūlę.
          -     Naudojant metalinius profilius palangėms ir kitiems uždengimams būtina pasirūpinti, kad jie
                nepažeistų hermetizuojančių juostų. Reikia pasirūpinti tvirtinimo elementų, aštrių kampų ir
                pavojingų sujungimų apsauga. Metaliniai profiliai dėl temperatūrinio plėtimosi nuolat juda,
                todėl kyla didesnis pavojus, kad hermetizuonati juosta bus pažeista.
          -     Būtina įrengti vėdinimosi angas, kad galimai siūlėje susikaupęs vanduo ar garas galėtų
                netrukdomai pasišalinti.
          -     Hermetinimui naudojant besiplečiančias juostas būtina pasirūpinti jų pritaikymu pagal
                sandarinamą siūlę.
          -     Hermetizuojančią juostą įrenkite visu perimetru. Kampuose ir kituose sujngimuose uostos
                nelenkite – nupjaukite stačiu kampu ir kruopščiai sudurkite, kad vandens izoliacija būtų
                patikima.
          -     Kur negalima užtikrinti patikimos izoliacijos dėl juostos matmenų, sujungimų, siūlės
                konfigūracijos naudokite papildomai kitas sandarinimo medžiagas, kad sandarinimas būtų
                patikimas.
 
                                                                               1 pav.
 
image
 
 

X skyrius. LANGŲ MONTAVIMO KOKYBĖS KONTROLĖ IR PERDAVIMAS NAUDOJIMUI

 
10.1. Sumontuotų gaminių patikrinimas.
 
Sumontuotų langų patikrinimas atliekamas baigus visus darbus numatytus sutartyje. Visus darbus ir sumontuotus gaminius iš darbuotojų priiminėja statybos vadovas. Montavimo vietoje reikia patikrini šias vietas:
 
          -     Sumontuotas gaminys turi atlikinėti visas numatytas funkcijas (atidarymas, atvertimas,
                mikrovėdinimo padėtys jeigu tokios yra numatytos). Varstomas gaminys turi funkcionuoti be
                kliūčių.
          -     Langų sujungimas su vidinėmis ir išorinėmis sienomis tikrinimas vizualiai. Visi sujungimai
                neturi būti pralaidūs vandeniui, neturi būti plyšių tarp lango ir sienų. Tikrinama 400 – 600 mm
                atstumu prie gero apšvietimo
          -     Turi būti būtinai patikrinta lango padėtis sienoje (horizontalė ir vertikalė). Patikrinime
                naudojama gulsčiukas ir ruletė.
          -     Negali būti sulenkta ar kitaip deformuoti gaminio rėmas, varčios.
          -     Montuojama vidinė palangė turi būti su nuolydžių į kambarį ~ 2°. Sujungimas su langu turi
                būti užsandarintas akrilo pagrindu hermetiku.
 
Jeigu montuojami langai didelėmis partijomis. Tikrinti kokybę galima, iš vienos brigados, tos dienos sumontuotų gaminių, paimti patikrinti pasirinktinai kelis gaminius. Jeigu šioje imtyje gaminiai sumontuoti teisingai, tada skaitoma, kad visa tos dienos partija sumontuota teisingai.
 
10.2. Sumontuotų gaminių patikrinimui reikalingi įrankiai
Darbai
Kontrolės būdai
A*
D*
K*
1. Paruošiamieji darbai:
 
 
 
 
    - angų patikrinimas
Gulsčiukas,ruletė
SV
 
 
    - angų paruošimas
 
SV
 
 
    - medžiagų ir gaminių teikimas
 
SV
 
 
    - gaminių patikrinimas
 
SV
 
 
    - aprūpinimas mechanizmais
 
SV
SV
 
2. Langų montavimas:
 
SV
 
TP
    - įstatymas, reguliavimas
Gulsčiukas,ruletė
SV
 
TP
    - laikinas ir pastovus įtvirtinimas
Vizualiai
SV
 
TP
    - sandarinimas
Vizualiai
SV
 
TP
    - varčių reguliavimas
Vizualiai
SV
 
TP
    - palangių montavimas ir sandarinimas
Gulsčiukas,ruletė
SV
 
TP
3. Dokumentų įforminimas
 
SV
TP
 
  A*- atsako;  D*- dalyvauja;  K*- kontroliuoja
 
 
10.3.   Darbo vietos sutvarkymas
 
          -     Baigus montavimo darbus, darbo vieta sutvarkoma, susidariusios statybinės atliekos
                surenkamos į  specialius maišus ir išvežamos.
          -     Nuo sumontuotų langų stiklų nuimamos etikečių bei tarpinių liekanos švelniomis valymo
                priemonėmis (žr. priedą A).
          -     Seni išimti langai išvežami, jei taip numatyta sutartyje su užsakovu..
 
10.4.   Darbų pridavimas užsakovui.
 
Užbaigus langų ir durų montavimo darbus priduodant užsakovui, pateikiami tokie dokumentai:
 
          -     darbo brėžiniai (jei reikia);
          -     statybos darbų žurnalas (jei reikia);
          -     paslėptų darbų aktai (jei reikia);
          -     laboratorinių tyrimų aktai (jei reikia);
          -     panaudotų medžiagų ir gaminių atitikties dokumentai;
          -     darbų perdavimo-priėmimo aktas;
          -     eksploatavimo ir priežiūros instrukcija.
 
 

INFORMACINIAI PRIEDAI

A PRIEDAS

LANGŲ PRIEŽIŪRA IR VALYMAS

 
Priežiūra
 
Statybinės medžiagos, tokios kaip langų rėmai, dažai, sandarinimo jungtys ar juostos yra natūralaus senėjimo proceso objektai.
 
Norint išlaikyti garantijos galiojimą ir prailginti langų eksploatacijos laiką, reikia  reguliariai  atlikti profilaktikos darbus:
 
          -     patikrinti varstymą ir atidarymą bei uždarymą ir visas judančias apkaustų dalis sutepti
                mašinine alyva.
          -     patikrinti sandarumą tarp varčios ir staktos. Tarpines nuvalyti ir patepti spec.tepalu.
                Pažeistas tarpines pakeisti.
          -     išvalyti užterštas drenažo ertmes
          -     patikrinti apkaustų tvirtinimo varžtus.
 
PVC Langų valymas
 
Plastikinių langų ir durų priežiūra nesudėtinga, nes jų niekada nereikės dažyti. Labai lygūs plastikiniai paviršiai valomi lengvai - vandeniu ar buitinėmis valymo priemonėmis, taip pat rekomenduojama naudoti specialų PVC profilių valiklį, kuris gerai nuvalo ir atnaujina plastikinį paviršių. Šį valiklį galima įsigyti langų gamybos įmonėje.
 
Nepatariama naudoti:
 
          -     abrazyvinių bei nitro valiklių, benzino, nes jie gali pažeisti gaminių paviršius;
          -     tokių valymo ir priežiūros priemonių, kurios gali pažeisti apkaustų antikorozinį sluoksnį.
 
Juodos sintetinio kaučiuko tarpinės negali kontaktuoti su koncentruotais valikliais ar aliejinėmis substancijomis.
Užteršimas
Nustumti mentele ir sausai nutrinti
Nuvalyti sausu skuduru
Nuplauti vandeniu
Valyti spec. valikliu plastikui
Aliuminio žymės
Bitumai
Pieštukas
Dispersin. dažai
Flomasteris
Organ. riebalai
Neorg. riebalai
Gipsas
Guma
Skystas kuras
Medžio beicas
Medžio impregn.
Kalkių skiedinys
Glaistas
Klijai
Glaistas su aliej.
Tušinis rašiklis
Lakas (nitro)
Aliejinė kreida
Aliejinis lakas
Rūdys
Suodžiai
Amoniakas
Lakas
Kreida
Vaškas
Vaškinė kreidelė
Skystas stiklas
Cem. skiedinys
 
-
-
-
+
-
-
-
-
-
-
-
-
+
-
-
+
-
+
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
+
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
+
-
-
+
-
-
-
-
-
-
-
-
+
-
-
+
-
+
-
-
-
+
-
-
-
-
-
+
-
-
-
-
-
+
+
+
+
-
+
+
+
-
+
+
-
+
-
+
+
-
-
-
+
+
+
+
-
+
-
+
+
-
-
 
Medinių langų valymas
 
Kietą purvą rekomenduojame valyti spec.valikliu . Švarų paviršių nuvalykite vandeniu suvilgyta kempinėle arba šluoste. Nenaudokite stiprių buitinių valiklių, nes jie gali pažeisti lako dangą arba lakas ir mediena gali pakeisti spalvą. Be to, stiprūs valikliai gali pažeisti stiklą ir lango furnitūrą.
Valydami mūrą ar kitus paviršius šalia lango, uždenkite ar kitaip apsaugokite langą. Jeigu rūgštinis valiklis pateko ant lango paviršiaus, tuoj pat nuplaukite švariu vandeniu.
Nenaudokite miltelinių ir kitokių abrazyvinių** valiklių.
Lakuotų ir dažytų paviršių priežiūrai rekomenduojame naudoti spec. priemonę . Naudojant kurią nors iš šių priemonių, paviršius yra padengiamas apsauginiu sluoksniu, kuris apsaugo nuo nešvarumų, danga tampa elastingesnė ir blizgesnė. Šias priemones galite tepti šluoste arba kempinėle. Papildomai paviršiaus nereikia poliruoti.
 
Stiklo valymas
 
Statybos rangovas yra atsakingas už sumontuotų langų stiklų etikečių bei tarpinių liekanų nuėmimą švelniomis valymo priemonėmis.
Riebalai nuo stiklo, kurių negalima pašalinti įprastu plovimu vandeniu ar prekyboje siūlomais purškikliais, gali būti nuvalyti kempine ar buitinėmis valymo priemonėmis.
Reikėtų vengti braižančių įrankių, skustuvo peiliukų ir gremžtukų, nes jie gali subraižyti stiklo paviršių.
Ypač cemento skiedinys ir statybinių medžiagų šarminės medžiagos turi būti nuvalytos nedelsiant, priešingu atveju stiklo paviršius gali būti išėstas ir tapti matiniu.
Jei ant stiklo pateko sandarinimo medžiagų, jas reikia nedelsiant nuvalyti.
 
Metalo oksidais dengtiems stiklams taikomos specialios valymo instrukcijos:
          -     paprasti riebalai gali būti nuvalomi kaip aprašyta aukščiau, nenaudojant abrazyvinių valymo
                priemonių;
          -     atsparūs riebalai, t.y. dažų ar dervos dėmės, lipnūs likučiai, turėtų būti ištirpinti atitinkamais
                tirpikliais, t.y. metilo spiritu, acetonu ar valymo skysčiu, o po to nuplauti. Kai valymui yra
                naudojami tirpikliai, reikia saugoti, kad jie nepažeistų stiklo paketo užsandarintos kraštinės,
                tarpinių ar kitų organinių dalių.
 
Netinkamos valymo priemonės
 
Stiklų niekuomet negalima valyti stipriais šarminiais tirpalais ar rūgštimis, ypač hidrofluoro rūgštimi ar kitomis valymo priemonėmis, turinčiomis fluorido.
Šie tirpalai gali sugadinti ir stiklą, ir jo padengimą, tuo padarydami neatitaisomą žalą.
 
Furnitūros valymas
 
Kad furnitūra nepriekaištingai veiktų ir ilgai būtų naudojama, turi būti visada švari ir sutepta. Tam tikslui būtina atlikti šiuos darbus:
          -     Sausu skudurėliu nuo furnitūros nuvalyti dulkes, statybines liekanas, šiukšles.
          -     Patikrinti, ar tvirtai laikosi ir nėra nusileidę varstomų langų ir durų lankstai. Jeigu jie kliba,
                priveržti varžtus, arba, jei reikia, juos pakeisti. Tai yra lango saugiausios vietos.
          -     Jeigu lankstai yra be apdailinių dangtelių, įsitikinkite, ar visiškai yra iš apačios įkištas
                viršutinio lanksto „pirštas".
          -     Langų furnitūrą valykite tik silpnais ir nemilteliniais valikliais (pvz., tinka muiluotas vanduo).
                Rūgštiniai ir milteliniai valikliai gali pažeisti furnitūros antikorozinę dangą, dėl toji gali pradėti
                koroduoti. Nusausinkite sausu skudurėliu.
 
Nuvalę furnitūrą, sutepkite judančius mazgus ir uždarymo vietas tepalu arba alyva. Naudokite berūgščius ir bedervius tepalus arba alyvas. Tam tinka buitinė alyva, skirta siuvimo mašinoms
 


XI skyrius. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
1.             Ginčai tarp rangovų ir užsakovų, dėl montavimo darbų kokybės ir ST taikymo sprendžiami įstatymais ir sutartiniais įsipareigojimais nustatyta tvarka.
2.             Statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai už per garantinį terminą nustatytus defektus atsako įstatymais nustatyta tvarka. Atliktų darbų garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai.
3.             Šios taisyklės ST 2491109.01:2008 yra Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos nuosavybė, be jos leidimo negali būti dauginamos ir naudojamos.
 
 
image